Aerobinė ATF resintezė. Aerobinio darbingumo(pajėgumo) samprata. Aerobinis galingumas, talpumas, efektyvumas. Aerobinė ištvermė. Aerobinių pratimų klasifikacija. Perėjimo nuo aerobinės prie vis labiau anaerobinės ATF resintezės nuosekliai sunkėjančio krūvio metu modelis. Riebalų rūgščių ir anglies santykinis indėlis nuosekliai sunkėjančio krūvio metu. ATF resintezė ilgo aerobinio darbo metu. Laktato ir deguonies suvartojimo dinamika nuosekliai sunkėjančio krūvio metu ir pastovaus intensyvumo aerobinio darbo metu. Trumpo intensyvumo metu kinta. Nuosekliai sunkėjančio krūvio metu kinta. Ilgo pastovaus intensyvumo krūvio metu kinta. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas įvairaus intensyvumo aerobiniame darbe. Glikogeno išsekimas RS kaip svarbus nuovargio mechanizmas didelio ir vidutinio intensyvumo aerobiniame darbe. Dehidratacija: ŠKS efektyvumo sumažėjimas ir hipertermija. CNS nuovargis. Hipoglikemija. Seratonino susikaupimas CNS. Raumenų mikropažeidimai ir nuovargis aerobiniame darbe. Hiponatremija. Integralių aerobinio pajėgumo rodiklių pokyčiai (aerobinis galingumas, aerobinė ištvermė, aerobinio darbo efektyvumas, aerobinis paslankumas) lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Raumenų lėta adaptacija aerobiniams krūviams. Bendras raumenų adaptacijos aerobiniams krūviams modelis. Širdies ir kraujagyslių sistemos lėta adaptacija aerobiniams krūviams. Galimi ŠSD lėtosios adaptacijos fiziologiniai mechanizmai. Kraujo pokyčiai lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Arterinio kraujospūdžio pokyčiai lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Kraujo cholesterolio pokyčiai. Ar egzistuoja deguonies suvartojimo plato sunkėjančio darbo metu? Kokie veiksniai limituoja MDS? Koks MDS ryšys su įvairios rūšies sportiniu darbingumu, ypač aerobinio darbo ištverme? Tiesioginio MDS nustatymo metodika (krūvio dozavimas, plato identifikavimas). Netiesioginiai MDS nustatymo metodai. Anaerobinės apykaitos slenksčių termino atsiradimo istorija. Du aerobinio anaerobinio perėjimo modeliai. Svarbiausi terminai, naudojami mokslinėje metodinėje literatūroje apibūdinant anaerobinės apykaitos slenksčius. Žemo slėgio panaudojimas lavinant aerobinę ištvermę. Ištvermės lavinimo metodines kryptys: fartlekas, intervalinė treniruotė, didelės apimties treniruotė, anaerobinių slenksčių treniruotė, kombinuota. Aklimatizacija karštam orui. Aerobinės ištvermės pratybų planavimas. MDS ir jį lemiantys komponentai augimo ir brendimo laikotarpiu. Anaerobinės apykaitos slenksčiai augimo ir brendimo laikotarpiu. Anaerobinių procesų efektyvumas (ekonomiškumas) augimo ir brendimo laikotarpiu. MDS suvartojimas, jo kitimą lemiantys veiksniai senėjimo metu. Anaerobinės apykaitos slenksčiai ir ŠSD senėjimo metu. Aerobinio pajėgumo lavinimas įvairiame amžiuje. Bendras atsigavimas po aerobinių krūvių apibūdinimas, vegetacinių rodiklių ir laktato dinamika. Angliavandenių ir baltymų atstatymas. Papildomos darbingumo didinimo priemonės. Skaityti daugiau
Didelio meistriškumo sportininkaiSportas, špera
(10 puslapių)
Sportininko rengimo principai. Apibūdinti ugdytinio aktyvumo principą. Apibūdinti nepertraukiamumo principą. Apibūdinti fizinių krūvių didinimo principą. Apibūdinti visapusiškumo principą. Apibūdinti bendro ir specialaus rengimo principą. Apibūdinti specializacijos principą. Apibūdinti individualumo principą. Apibūdinti banguotumo principą. Apibūdinti cikliškumo principą. Apibūdinti variacijos (kitimo) principą. Apibūdinti rengimo modeliavimo principą. Apibūdinti sporto rezultatų siekimo principą. Keturios superkompensacijos fenomeno fazės. Superkompensacijos ir pozityvios bei negatyvios adaptacijos sąveika. Sportininkų rengimo ir parengtumo metamodelis. Sportinio rengimo proceso sistemos tobulinimo kryptys. Elito sportininkų rengimo tendencijos. Metinio makrociklo rengimo technologijos. Mikrociklų programavimo technologija. Varžybinės veiklos klasifikavimas, tyrimas ir sisteminė analizė. Netradicinių rengimo priemonių technologija. Sportininkų rengimo aukštikalnėse technologija. Sportininkų rengimo aukštos adaptacijos fazės. Sportininkų rengimo aukštos readaptacijos ypatumai. Sportininkų rengimo barokamerose technologija. Egzogeninių priemonių taikymo technologija. Laikų juostų (Jet lag) fenomenas ir sportininkų parengtumas. Bioritmų teorija. Cirkadinių ritmų poveikis organizmo kūno temperatūrai, širdies ritmui, plaučių ventiliacijai, sekrecijai bei sąveika su sportiniu parengtumu. Chronotipas, miego, subjektyvių nuotaikų ritmai, psichomotorikai ir jų sąveika su sportinių parengtumu. Cirkadinių ritmų ir jėgos sąveikos ypatumai sportiniam parengtumui. Cirkadinių ritmų ir pratybų bei varžybų laiko ypatumai. Detreniruotumo samprata, kontroversiškumas. Detreniruotumo ir jėgos kitimo ypatumai. Detreniruotumo ir ištvermės kitimo ypatumai. Detreniruotumo ir kūno kompozicijos kitimo ypatumai. Sportinių rezultatų išlaikymo ypatumai. Funkcinio pajėgumo įvertinimas. Sportininkų rengimo valdymo teorinės prielaidos. Naujausios šiuolaikinės techninės priemonės rengiant sportininkus. Parengtumą įvertinanti įranga. Sisteminis sportininkų rengimo valdymas. Integralaus parengtumo ir rengimo ypatumai. Lietuvos sportininkų parengt ypatumai lyginant su elito. Savo sporto šaka. Lietuvos sportininkų rengimo Pekino olimpinėms žaidynėms koncepcija. Lietuvos sportininkų makrociklo rengimo koncepcija. Maitinimo 6 medžiagų grupės ir jų funkcijos. Angliavandenių maitinimo technologija. Riebalų maitinimo technologija. Baltymų maitinimo technologija. Vitaminų maitinimo technologija. Mineralų maitinimo technologija. Enzimai, laisvieji radikalai, antioksidantai. Kreatinas ir jo naudojimo technologija. Dopingas: steroidai, eritropoetinas, kraujo dopingas, diuretikai, stimuliatoriai. Pratybų ir gyvenimo aukštikalnėse technologija. Pratybų aukštikalnėse fiziologinis poveikis. Skaityti daugiau
Fizinis lavinimasSportas, špera
(9 puslapiai)
Kūno kultūra ir žmogaus organizmo veikla. Judamasis aparatas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kaulai, jų sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Sąnariai. Raumenys, jų sudėtis ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kvėpavimo sistema, jos funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kraujotakos sistema. Kraujas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Nervų sistema. Kūno kultūra ir fizinė savijauta. Kūno kultūros samprata, jos paskirtis ir funkcijos. Kūno kultūros vertybės ir veiklos aspektai. Rufjė testas. Aerobinės treniruotės programa pagal fizinio krūvio apimtį, intensyvumą ir dažnį. Hipokinezija ir fizinė treniruotė. Hipokinezės rūšys ir jų priežastys. Hipokinezės poveikis sveikatai. Fizinės treniruotės uždaviniai, turinys, priemonės. Fizinių ypatybių ugdymas (metodai, priemonės). Rytinė-higieninė mankšta. Sveika gyvensena. Veiksmai, įtakojantys žmogaus sveikatą. Angliavandeniai. Baltymai. Riebalai. Skaityti daugiau
Kūno kultūraSportas, špera
(5 puslapiai)
Kūno kultūros samprata ir funkcijos. Kūno kultūros grupės. Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai. Kvėpavimo sistemos funkcijos pajėgumo nustatymas. Širdies kraujagyslių sistemos funkcijos pajėgumo nustatymas. Aerobinės treniruotės poveikis širdies kraujagyslių sistemai. Aerobinės treniruotės sudarymas. Aprūpinimo sistemos: kvėpavimo sistema, funkcijos, pokytis fizinio krūvio įtakoje. Kraujotakos sistema, funkcijos, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Judamasis aparatas. Kaulai, sudėtis, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Raumenys, sudėtis, funkcijos, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Nervų sistema. Veiksniai įtakojantys sveikatą: pakankamas fizinis aktyvumas. Racionali mityba. Žalingi įpročiai: rūkymas. Piktnaudžiavimas alkoholiu. Stresai. Ekologija. Asmens higiena. Kūno masės indeksas. Hipokinezės rūšys ir priežastys. Hipokinezės poveikis sveikatai. Fizinės treniruotės, uždaviniai, turinys ir priemonės. Fizinių ypatybių rengimas, ugdymas. Rytinė higieninė mankšta. Skaityti daugiau
Kūno kultūra (2)Sportas, špera
(4 puslapiai)
Tinklinis. Tinklinio technika. Judėjimas išilgai pakeliui pasitaikiusio linijinio orientyro. Mankšta. Fizinių ypatybių samprata. Fizinio parengtumo lygio įvertinimas. Sveikatingumo rekomendacijos. Fizinio išsivystymo nustatymas. Reikalavimai renginiui. Keliones. Kliūčių trasa. Skaityti daugiau
Kūno kultūra (3)Sportas, špera
(4 puslapiai)
Judamasis aparatas. Kaulai. Raumenys. Kvėpavimo sistema. Kraujotaka. Nervų sistema. Kūno kultūra. Vertybiniai ir veiklos aspektai. Asmenybės kūno kultūra. Kvėpavimo sistemos įvertinimas. Aerobinė treniruotė. Hipokinezės rūšys ir jų priežastys. Hipokinezės poveikis sveikatai. Fizinės treniruotės užsiėmimai, turinys, priemonės. Fizinių ypatybių ugdymas. Sveikos gyvensenos principai. Sveika mityba. Pagrindinės maisto medžiagos. Kūno masės indeksas. Asmens higiena. Skaityti daugiau
Kūno kultūra (5)Sportas, špera
(5 puslapiai)
Kūno kultūros samprata ir funkcijos. Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai. Kvėpavimo sistemos funkcijos pajėgumo nustatymas. Širdies kraujagyslių sistemos funkcijos pajėgumo nustatymas. Aerobinės treniruotės poveikis širdies kraujagyslių sistemai. Aerobinės treniruotės sudarymas. Aprūpinimo sistemos: kvėpavimo sistema, funkcijos, pokytis fizinio krūvio įtakoje. Kraujotakos sistema, funkcijos, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Judamasis aparatas. Kaulai, sudėtis, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Raumenys, sudėtis, funkcijos, pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Nervų sistema. Veiksniai įtakojantys sveikatą: pakankamas fizinis aktyvumas. Racionali mityba. Žalingi įpročiai: rūkymas. Piktnaudžiavimas alkoholiu. Stresai. Ekologija. Asmens higiena. Kūno masės indeksas. Hipokinezės rūšys ir priežastys. Hipokinezės poveikis sveikatai. Fizinės treniruotės, uždaviniai, turinys ir priemonės. Fizinių ypatybių rengimas, ugdymas. Rytinė higieninė mankšta. Skaityti daugiau
Kūno kultūros istorija (2)Sportas, špera
(17 puslapių)
Kūno kultūros ir sporto istorijos dalykai ir uždaviniai. Kūno kultūros periodizacija. Kūno kultūros ir sporto istorijos šaltiniai. Metodologija. Kūno kultūros atsiradimas. Kūno kultūra Senovės Rytų šalyse. Kūno kultūra Graikijoje. Olimpijos žaidynės. Kūno kultūra viduramžiais. Riterių kūno kultūros sistema. Kūno kultūra kapitalizmo laikotarpiu. Gimnastikos sistemos. Kūno kultūra naujaisiais laikais. Darbininkų sportinis judėjimas. Šiuolaikinio sporto formavimasis pasaulyje XIX amžiaus antroje pusėje. Olimpinis sąjūdis. Kūno kultūra ir sportas Lietuvos Respublikoje (1918 - 1940) ir 20. Sporto organizacijos ir klubai Lietuvoje 1919–1940 metais, žymesni klubų sportininkai ir sporto veikėjai. Kūno kultūra ir sportas okupuotoje Lietuvoje. Kūno kultūros rūmai. Įsteigimas ir veikla. "Sporūta". Valstybinis kūno kultūros ženklas (VKKŽ). Tautinės fizinio lavinimo kūrėjai A. Jurgelionis, V. Augustauskas, jų mokslinė veikla. Aukštieji kūno kultūros kursai. Įsteigimas ir veikla. Lietuvos sportininkų debiutas olimpinėse žaidynėse 1924 – 1940 ir 1952-1988. Lietuvos sportininkų laimėjimai olimpinėse žaidynėse, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Kūno kultūra ir sportas Lietuvoje pokario laikotarpiu (1945 - 1960). Lietuvos kūno kultūros akademija. Įsteigimas ir veikla. Žiniasklaida, Sporto periodika, atkūrus nepriklausomybę 1990m. Lietuvos studentų asociacijos veikla (1990 - 2005). SELL žaidynės. Skaityti daugiau
Kūno kultūros teorijaSportas, špera
(6 puslapiai)
Pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai ir fizinio aktyvumo normos. Fizinė treniruotė. Jos apimtis ir intensyvumas. Fizinio rengimo uždaviniai ir priemonės. Techninio, taktinio, teorinio, psichologinio rengimo uždaviniai. Jėgos fizinės ypatybės, jos ugdymo metodai ir priemonės. Greitumo, lankstumo, vikrumo fizinės ypatybės, jų ugdymas. Ištvermės fizinė ypatybė, jos ugdymo metodų grupės, metodai, priemonės. Testai, kuriais nustatome širdies- kraujagyslių sistemos treniruotumą. Optimalaus kūno svorio apskaičiavimas. Aerobinės treniruotės intensyvumas. Judesys. Žmogaus judėjimo aparatas ir jo nuolatinio aktyvumo poveikio sveikatai samprata. Žmogaus sistemingo fizinio aktyvumo įtaka širdies-kraujagyslių sistemos funkciniam stoviui. Ilgalaikės fizinės treniruotės įtaka žmogaus išorinio kvėpavimo sistemai. Rizikos faktoriai. Sistemingo fizinio aktyvumo įtaka žmogaus judėjimo aparatui ir organizmo medžiagų apykaitai. Svarbiausios rizikos veiksnių grupės. Pagrindiniai sveikos mitybos principai. Cholesterolio ir lecitino įtaka sveikatai. Paros energijos poveikis. Baltymai. Nikotinas. Skaityti daugiau
Kūno kultūros teorija (2)Sportas, špera
(5 puslapiai)
Aktyvumo normos. Treniruotė, jos apimtis ir intensyvumas. Fizinio rengimo uždaviniai ir priemonės. Jėgos fizinės ypatybės, jos ugdymas metodai ir priemonės. Greitumo, lankstumo, vikrumo fizinių ypatybių ugdymas. Ištvermės fizinė ypatybė, jos ugdymo metodų grupės, metodai, priemonės. Vikrumas. Testai, kuriais nustatomas širdies-kraujagyslių sistemos treniruotumas. Kūno masės indeksas. Aerobinės treniruotės intensyvumas. Judesys. Žmogaus judėjimo aparatas ir jo nuolatinio aktyvumo poveikio sveikatai ir samprata. Žmogaus sistemingo fizinio aktyvumo įtaka širdies–kraujagyslių sistemos funkciniam stoviui. Ilgalaikės fizinės treniruotės įtaka žmogaus išorinio kvėpavimo sistemai. Sveikatos rizikos faktoriai. Sistemingo fizinio aktyvumo įtaka žmogaus judėjimo aparatui ir organizmo medžiagų apykaitai. Svarbiausios rizikos veiksnių grupės. Sveika mityba. Paros energijos poreikis. Baltymai. Nikotinas. Alkoholis. Skaityti daugiau
Kūno kultūros teorija (3)Sportas, špera
(9 puslapiai)
Fizinės treniruotės apimtis ir intensyvumas. Kas tai yra sveikata? Nustatykite savo kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą. Odos funkcija ir higiena. Fizinio, techninio, taktinio rengimo uždaviniai. Apibūdinkite sveikos gyvensenos sampratą. Pagrindiniai reikalavimai savarankiškai fizinei treniruotei. Pagrindiniai sveikos mitybos principai. Jėgos fizinė ypatybė, jos ugdymo metodai ir priemonės. Išvardinkite pagrindinio sveikatos mokymo uždavinius. Sudarykite asmeninę pirmo mėnesio aerobinės treniruotės programą. Cholesterolio, lecitino ir ląstelienos įtaka sveikatai. Greitumo, lankstumo, vikrumo fizinės ypatybės. Jų ugdymo metodai ir priemonės. Apibrėžkite sveikatos rizikos veiksnius. Sudarykite pirmo mėnesio kūno svorio reguliavimo fiziniais pratimais programą (fizinio krūvio apimtis, intensyvumas, dažnis) remiantis Rufje testo rezultatais. Nikotino poveikis rūkančiųjų sveikatai. Ištvermės fizinė ypatybė. Asmens higienos samprata. Sudarykite asmeninę vienos treniruotės jėgos ištvermės ugdymo programą (pratimų skaičius, serijų skaičius, kartojimų skaičius serijoje, pertraukėlės (min.) tarp pratimų ir tarp serijų). Kaip pasireiškia abstinencinis sindromas?Ištvermės fizinės ypatybės ugdymo metodai ir priemonės. Tinkamo gyvenimo rėžimo higieninis apibūdinimas. Kaip be vaistų galima sumažinti padidėjusį kraujospūdį? Skaityti daugiau
Kūno kultūros teorija (4)Sportas, špera
(8 puslapiai)
Kultūros ir kūno kultūros samprata. Šalkausko požiūris į fizinį lavinimą. Vidūno sveikatos filosofija. Kūno kultūros ir sporto vertybiniai aspektai, funkcijos. Sportas ir olimpizmas. Sveika gyvensena. Žalingi įpročiai. Fizinis aktyvumas ir žmogaus organizmo gyvybinė veikla. Skaityti daugiau
Lengvoji atletikaSportas, špera
(23 puslapiai)
Lengvosios atletikos pratimų klasifikacija. Varžybinio laikotarpio rutulio stūmimo treniruočių mikrociklo str. Ėjimo ir bėgimo technikos pagrindai. Jėgos ugdymas. Greitumo ugdymas. Lengvaatlečių savaitinio treniruočių plano sudarymo pagrindai. Ištvermės ugdymas. Paruošiamojo laikotarpio ieties metikų treniruočių struktūra ir pr. Trumpų nuotolių bėgikų metų treniruočių struktūra ir priemonės. Šuolių technikos pagrindai. Metikų technikos pagrindai. Barjerinio bėgimo technika. Šoklumo ugdymas. Estafetinio bėgimo technika ir mokymo metodika. Trumpų nuotolių bėgimo technika ir mokymo metodika. trišuolio teisėjavimo taisyklės. Ieties ir kamuoliuko metimo teisėjavimo taisyklės. Daugiakovių teisėjavimo taisyklės. Vikrumo ugdymas lengvaatlečių treniruotėse; priemonės ir metodai. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo technika ir mokymo metodika. Šuolio į tolį teisėjavimo taisyklės. Šuolių į tolį būdai. Šuolių technika. Mokymo metodika. Barjerinio bėgimo technika ir ir mokymo metodika. Šuolio į aukštį teisėjavimo taisyklės. Rutulio stūmimo teisėjavimo taisyklės. Įrankio kritimo zona. Barjerinio bėgimo teisėjavimo taisyklės. Nuotoliai. Trišuolio technika ir mokymo metodika. Technika. Šuolio į aukštį būdai. Jų technika. Mokymo metodika.Technika. Ieties ir kamuoliuko metimo technika ir mokymo metodika. Šuolininko į aukštį metų treniruočių ciklo struktūra ir pagrindinės priemonės. Lietuvos lengvaatlečiai – olimpiečiai. L.a. varžybų organizavimas ir vykdymas vidurinėje mokykloje. Daugiakovių treniruočių struktūra ir jų pagrindinės priemonės. Skaityti daugiau
Lengvoji atletika (2)Sportas, špera
(16 puslapių)
Sportinis ėjimas. Metodika. Bėgimas metodika. Trumpų nuotolių bėgimo technika ir mokymo metodika. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo technika ir mokymo metodika. Barjerinio bėgimo technika. Estafetinio bėgimo technika ir mokymo metodika. Šuolio į aukštį būdai. Jų technika. Mokymo metodika. Technika. Ieties ir kamuoliuko metimo teisėjavimo taisyklės. Ieties ir kamuoliuko metimo technika ir mokymo metodika. Trišuolio technika ir mokymo metodika. Šuolių į tolį būdai. Šuolių technika. Mokymo metodika. Rutulio stūmimo teisėjavimo taisyklės. Šuolių technikos pagrindai. Metikų technikos pagrindai. Lengvosios atletikos pratimų klasifikacija. Lietuvos lengvaatlečiai – olimpiečiai. Skaityti daugiau
Motoriniai įgūdžiaiSportas, špera
(3 puslapiai)
Judesių klasifikacija: tipai, pagrindinės judesių savybės, judesių valdymo dėsningumai, refleksai, Fittso dėsnis, Hicko dėsnis, judesių autogenezė, judesių vystymosi bruožai. Skaityti daugiau
PlaukimasSportas, špera
(8 puslapiai)
Kraulio technikos pagrindai. Nugara technikos pagrindai. Krūtine technikos pagrindai. Peteliške technikos pagrindai. Pradmės šuolių (krauliu, peteliške, krūtine, nugara) technika. Posūkių technika. Krauliu mokymas (kojų judesių). Krauliu (rankų judesių). Krauliu (kvėpavimo ir judesių derinimo mokymas). Nugara (kojų judesiai). Nugara (rankų judesių ir kvėpavimo pratimai). Nugara (judesių derinimo pratimai). Skaityti daugiau
Sportininkų rengimo technologija. "Ištvermės" egzaminas. Ištvermės sąvokos samprata. Ištvermės klasifikavimas pagal judamuosius gebėjimus, pagal atliekamo darbo trukmę, pagal mechaninės energijos gamybos būdus, pagal raumenų darbo pobūdį, pagal fiziniame darbe dalyvaujančių raumenų kiekį. Ištvermės rūšių sąveika pagal Harre pateiktą sąveikos schemą. Paaiškinti ryšį tarp schemoje pateiktų ištvermės rūšių. Bendrosios ištvermės samprata. Specialiosios ištvermės samprata. Jėgos ištvermės samprata. Anaerobinės ištvermės rūšys ir jų apibūdinimas. Aerobinės ištvermės rūšys ir jų apibūdinimas. Statinės ištvermės samprata ir apibūdinimas. Pateikite treniravimo krūvio ištvermei lavinti penkias zonas ir jas apibūdinkite. Aerobinės anaerobinės ištvermės samprata. Apibūdinkite fizinį krūvį ištvermei lavinti, kurio intensyvumas atitinka anaerobinio slenksčio ribą. Apibūdinkite fizinį krūvį ištvermei lavinti, kurio intensyvumas atitinka aerobinio slenksčio ribą. Apibūdinkite fizinio krūvio ištvermei lavinti kritinę intensyvumo ribą. Ištvermės lavinimo metodai. Paaiškinti kuo kartojimo metodas skiriasi nuo intervalinio metodo. Apibūdinkite fizinio krūvio ištvermei lavinti atliekamo intervaliniu metodu poveikį sportininko organizmui. Apibūdinkite spartos (tempo) metodą ir paaiškinkite fizinio krūvio intensyvumo variantus atliekant fizinį krūvį šiuo metodu. Apibūdinkite fizinius krūvius, deguonies suvartojimo galimybėms didinti. Apibūdinkite fizinius krūvius anaerobinei glikolitinei ištvermei lavinti. Apibūdinkite fizinius krūvius mišraus anaerobinio alaktatinio glikolitinio (laktatinio) darbo ištvermei lavinti. Įvardinkite sportininkų organizme vykstančius funkcinių sistemų pokyčius atvykus treniruotis į aukštikalnes virš 1800 metrų jūros lygio. Kokie galimi treniravimosi vyksmo aukštikalnėse metodiniai variantai (pagal įvairaus aukščio aukštumų parinkimą treniravimosi pratyboms)? Tarptautinio lygio ištvermę lavinančių sportininkų Rufje indekso, Harvardo indekso, PWC 170, maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 ml/min. Kg) modelinės charakteristikos. Pateikite testus ar kontrolinius pratimus savo pasirinktos sporto šakos sportininkų specialiajai ištvermei nustatyti ir vertinti. Pateikite vienų pratybų programą savo sporto šakos sportininkų (nurodyti meistriškumą) specialiajai ištvermei lavinti. Pateikite pedagoginį arba fiziologinį testą savo sporto šakos sportininkų bendrajai ištvermei nustatyti ir vertinti (nurodyti vertinimo kriterijus). Skaityti daugiau
Sportininkų rengimo technologijosSportas, špera
(6 puslapiai)
Sportininkų rengimo technologija. "Greitumo" egzaminui. Greitumo sąvokos samprata (apibrėžimas). Greitumo sudedamosios dalys (komponentai). Veiksniai lemiantys atskirų greitumo komponentų raišką. Greitumo ir jėgos sąveikos dėsningumas. Energetiniai resursai lemiantys greitumo pasireiškimą. Greičio sąvokos apibūdinimas. Greitumo komponentų įtakos charakteristika 100 m bėgime. Žmogaus judėjimo (bėgimo,ėjimo) greitį lemiantys veiksniai (ne fiziologiniai). Judesių greitumo priklausomybė nuo kūno konstitucijos. Veiksniai, lemiantys kompleksinio greitumo raišką. Paaiškinkite sąvokas "greičio barjeras", "greitumo barjeras". Įvardinkite greitumo raiškos formas sportinėje veikloje (tris formos). Greitumo lavinimo trys etapai. Kas lemia bėgimo greitį iš starto per pirmus 10 metrų. Įvardinkite pagrindines sąlygas skatinančias raumens susitraukimo greičio efektą (8 veiksniai). Pateikite greitumo lavinimo vyksmo struktūros komponentus ( 5 komponentai). Įvardinkite treniruotės priemonių tris grupes greitumui lavinti. Įvardinkite treniruotės krūvio lavinimo pagrindinius (6) komponentus. Krūvio intensyvumo variacijos greitumui lavinti atliekant ciklinius pratimus (trys variantai). Įvardinkite organizmo adaptacijos prie greitumo lavinimo krūvių pagrindinius dėsningumus. Pratimų trukmė lavinant vienkartinio raumens susitraukimo greitį. Paaiškinkite priklausomybę tarp bėgimo greičio didėjimo ir kojos atramos fazės trukmės. Koks santykinis ryšys tarp įvairių šuoliavimo pratimų kojos (kojų) atremties ir kojos atremties bėgant maksimaliu greičiu (įsibėgėjus). Įvardinkite metodines nuostatas paprastai reakcijai lavinti. Įvardinkite metodus kompleksiniam greitumui lavinti. Mergaičių greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Berniukų greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Psichomotorinės reakcijos nustatymo metodai. Judesių dažnio nustatymo metodai. Testai kompleksiniam greitumui nustatyti. Testai dažniausiai naudojami jaunųjų sportininkų greitumui nustatyti. Skaityti daugiau
Sporto fiziologijaSportas, špera
(10 puslapių)
Priešstartinė būsena. Subjektyvūs ir objektyvūs pakitimai. PB pasireiškimo mechanizmas. PB specifiškumas. PB tipai. Pagrindiniai fiziologiniai jų skirtumai. Faktoriai nulemiantys konkrečios PB pasireiškimą. PB reguliavimas. Įsidirbimas (ĮSI). ĮSI fiziologinis mechanizmas. ĮSI procese galima išskirti keletą bendrų dėsningumų. ĮSI trukmę nulemia keletas išvardintų faktorių. "Mirties taškas" ir "antrasis kvėpavimas". Pramankštos reikšmė. Pastovioji būklė. Pastoviosios būklės rūšys. Nuovargis. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas. Ciklinio darbo intensyvumo zonos. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas įvairaus intensyvumo cikliniame darbe. Atsigavimas (ATS). Atsigavimui būdingi šie dėsningumai. Atsigavimą atstatančios priemonės. Raumeniniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Vegetaciniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Centriniai nerviniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Kiti aerobinę ištvermę nulemiantys veiksniai. Aerobinės ištvermės lavinimo fiziologiniai pagrindai. Anaerobinės ištvermės lavinimas. Nuovargio ypatumai statiniame darbe. "Ištvermės slenkstis". Skaityti daugiau
Sporto teorijaSportas, špera
(5 puslapiai)
Sporto sąvokos apibūdinimas, funkcijos. Sporto vieta visuomenėje, pagrindinės sporto rūšys. Sporto treniruotės charakteristika ir uždaviniai. Sporto treniruotė. Sporto treniruotės principai. Sporto treniruotės priemonės. Treniruotės krūvio charakteristika ir komponentai. Išorinis ir vidinis treniruotės krūvis. Treniruotės krūvio apimtis ir intensyvumas. Krūvis-nuovargis-atsigavimas – sudėtinės fizinio krūvio dalys. Optimalus treniruotės krūvis, adaptacija. Liekamasis ir kumuliatyvinis treniruočių efektas. Treniruotės sudarymo principai (pagal kryptingumą, pobūdį ir poveikį). Sporto treniruotės pagrindinių struktūrinių grandžių charakteristika (ciklas, etapas, periodas). Parengiamojo periodo charakteristika. Varžybinio periodo charakteristika. Pereinamojo periodo charakteristika. Pratybos – pagrindinis struktūrinis treniruotės vienetas. Mikrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Mezostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Makrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Metinio treniruočių ciklo sudarymo principai. Tiesioginio pasirengimo varžybinio etapo charakteristika. Sporto treniruotės struktūra ir turinys. Sportininkų techninis rengimas. Sportininkų taktinis rengimas. Sportininkų psichologinis rengimas. Sportinės formos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "greitumas" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "jėga" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "ištvermė" ir jos apibūdinimas. Ištvermės rūšys pagal mechaninės energijos gamybos būdą. Ištvermės ugdymo metodai ir jų charakteristika. Treniruočių proceso kontrolė ir valdymas. Modeliai sporte. Skaityti daugiau
