Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Aerobinio darbingumo fiziologija
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Aerobinio darbingumo fiziologija

  
 
 
123
Aprašymas

Aerobinė ATF resintezė. Aerobinio darbingumo(pajėgumo) samprata. Aerobinis galingumas, talpumas, efektyvumas. Aerobinė ištvermė. Aerobinių pratimų klasifikacija. Perėjimo nuo aerobinės prie vis labiau anaerobinės ATF resintezės nuosekliai sunkėjančio krūvio metu modelis. Riebalų rūgščių ir anglies santykinis indėlis nuosekliai sunkėjančio krūvio metu. ATF resintezė ilgo aerobinio darbo metu. Laktato ir deguonies suvartojimo dinamika nuosekliai sunkėjančio krūvio metu ir pastovaus intensyvumo aerobinio darbo metu. Trumpo intensyvumo metu kinta. Nuosekliai sunkėjančio krūvio metu kinta. Ilgo pastovaus intensyvumo krūvio metu kinta. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas įvairaus intensyvumo aerobiniame darbe. Glikogeno išsekimas RS kaip svarbus nuovargio mechanizmas didelio ir vidutinio intensyvumo aerobiniame darbe. Dehidratacija: ŠKS efektyvumo sumažėjimas ir hipertermija. CNS nuovargis. Hipoglikemija. Seratonino susikaupimas CNS. Raumenų mikropažeidimai ir nuovargis aerobiniame darbe. Hiponatremija. Integralių aerobinio pajėgumo rodiklių pokyčiai (aerobinis galingumas, aerobinė ištvermė, aerobinio darbo efektyvumas, aerobinis paslankumas) lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Raumenų lėta adaptacija aerobiniams krūviams. Bendras raumenų adaptacijos aerobiniams krūviams modelis. Širdies ir kraujagyslių sistemos lėta adaptacija aerobiniams krūviams. Galimi ŠSD lėtosios adaptacijos fiziologiniai mechanizmai. Kraujo pokyčiai lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Arterinio kraujospūdžio pokyčiai lėtosios adaptacijos aerobiniams krūviams metu. Kraujo cholesterolio pokyčiai. Ar egzistuoja deguonies suvartojimo plato sunkėjančio darbo metu? Kokie veiksniai limituoja MDS? Koks MDS ryšys su įvairios rūšies sportiniu darbingumu, ypač aerobinio darbo ištverme? Tiesioginio MDS nustatymo metodika (krūvio dozavimas, plato identifikavimas). Netiesioginiai MDS nustatymo metodai. Anaerobinės apykaitos slenksčių termino atsiradimo istorija. Du aerobinio anaerobinio perėjimo modeliai. Svarbiausi terminai, naudojami mokslinėje metodinėje literatūroje apibūdinant anaerobinės apykaitos slenksčius. Žemo slėgio panaudojimas lavinant aerobinę ištvermę. Ištvermės lavinimo metodines kryptys: fartlekas, intervalinė treniruotė, didelės apimties treniruotė, anaerobinių slenksčių treniruotė, kombinuota. Aklimatizacija karštam orui. Aerobinės ištvermės pratybų planavimas. MDS ir jį lemiantys komponentai augimo ir brendimo laikotarpiu. Anaerobinės apykaitos slenksčiai augimo ir brendimo laikotarpiu. Anaerobinių procesų efektyvumas (ekonomiškumas) augimo ir brendimo laikotarpiu. MDS suvartojimas, jo kitimą lemiantys veiksniai senėjimo metu. Anaerobinės apykaitos slenksčiai ir ŠSD senėjimo metu. Aerobinio pajėgumo lavinimas įvairiame amžiuje. Bendras atsigavimas po aerobinių krūvių apibūdinimas, vegetacinių rodiklių ir laktato dinamika. Angliavandenių ir baltymų atstatymas. Papildomos darbingumo didinimo priemonės.

Ištrauka

Aerobinė ATF resintezė. Darbingumu laikome organizmo gebėjimą atlikti reikiamą darbą. Vadinasi, aerobiniu darbingumu reiktų laikyti organizmo sugebėjimą dirbti aerobinį darbą. Fiziniam darbui atlikti raumenims reikia energijos, t.y. ATF. ATF poreikis dirbant gali išaugti iki 200 kartų lyginant su ramybe. Priklausomai nuo šio poreikio dydžio, darbo atlikimo sąlygų ir kt. veiksnių, ATF resintezė dirbančiuose raumenyse gali vykti skirtingais būdais. ATP – universalus organizmo energijos šaltinis.
ATF-azė
ATP → ADP+P1+energija

Kreatinkinazė
PCr→ Cr+ATP
ATF resintezės būdai yra anaerobinis(anaerobinė alaktatinė, anaerobinė laktatinė, energija šalitnis KF ir angliavandeniai. Lakttas nesusidaro pirmu budu, o antru susidaro) ir aerobinis(aerobinė glikolizė, riebiųjų rūgščių oksidacija ir amino rūgščių oksidacija. Energ šaltiniai: angliavandeniai, lipidai ir baltymai. Laktatas nesusidaro).

Aerobinio darbing.(pajėgumo) samprata. Organizmo ar viso o-mo gebėjimas aktyviai veikti reikiamu režimu. O-mo funkcinis pajėgumas kurį įrodo darbo našumas.Sportininko o-mo gebėjimas atlikti konkretų darbą. Visuma žm fizinių ir psichinių savybių, leidžiančių siekti tam tirkų rezultatų.Aerobinį pajėgumą(darbingumas) žm gebėjimas dirbti fizinį darbą, kai raumenyse mechaninė energija gaminama iš energetinių medžiagų vartojant deguonį. Taigi, šis pajėgumas sudarytas tarsi iš dviejų sugebėjimų: sugebėjimo kiek galima daugiau energijos pasigamint aerobiniu būdu per laiko vienetą, t.y. aerobinio galingumo ir su-gebėjimo dirbti kiek galima ilgiau (mažiau nuvargti)- aerob. ištvermės.
3.Aerobinis galingumas, talpumas, efektyvumas. Aerobinė ištvermė. Aerobinį organizmo galingumą geriausiai atspindi maksimalaus deguonies suvartojimo (MDS) dydis. Jis suprantamas kaip didž. ir kiekvienam žmogui individualus deguonies kiekis, kurį jis sunkiai dirbdamas sugeba suvartoti. Labiausiai jį nulemia dviejų pagrindinių organizmo sistemų savybės: kardiorespiratorinės (ypač širdies ir kraujagyslių) sistemos sugebėjimas kiek galima daugiau deguonies tiekti dirbantiems raumenims; pačių dirbančių raumenų gebėjimas kiek galima daugiau energijos pasigaminti aerobinių (deguoninių) procesų metu. Aerobiniais laikomi tokie pratimai, kurių metu visa ar dauguma raumenų veiklai reikalingos energijos gaunama aerobiniu (dalyvaujant deguoniui) būdu, t. y. vykstant ATF resintezei mitochondrijose.
Aerobinę ištvermę, t.y. sugebėjimą kiek galima ilgiau dirbti aerobinį darbą, nulemia taip vadinamų anaerobinės apykaitos slenksčių (laktatinio ir laktato kaupimosi) dydis, o taip pat įvairių organizmo sistemų atsparumas nuovargiui. Peržengus LaS, laktato kiekis raumenyse ir kraujyje didėja lėtai. Tik nuo tam tikro krūvio, jo koncentracija didėja sparčiai. Tas paskutinis galingumo lygis, virš kurio laktato kiekis kraujyje labai greitai didėja, vadinamas laktato kaupimosi slenksčiu (LKS). Jei darbo intensyvumas didesnis už LKS, labai sumažėja galima darbo trukmė. Kuo didesni bus LaS ir LKS, tuo bus geresnė aerobinė ištvermė. Absoliutus šių slenksčių dydis koreliuoja su MDS, bet MDS procentas, ties kuriuo pasireiškia minėti slenksčiai, tarp vieną ir tą patį MDS turinčių asmenų gali labai skirtis. Anaerobinės apykaitos slenksčiai labiau negu MDS kinta treniruočių poveikyje. Ugdant aerobinę ištv., didėja lėtojo susitraukimo tipo (I tipo) raumeninių skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis, glikogeno atsargos raumenų skaidulose.
4. Aerobinių pratimų klasifikacija: Maksimalus aerobinis. trunka 10-15min, suvartojama iki 25kkal/min. Kritinė riba–kritinis galingumas, MDS; submaksimalus aerobinis. Kritinė riba–tarp LKS ir kritinio galingumo; sunaudojama apie 20kkal/min, trunka 30min;didelis aerobinis kritinė riba-tarp LS ir LKS sunaudojama 14-17kkal/min, pratim. trunka iki 120-240min; vidutinis aerobinis. Kritinė riba-< LS sunaudojama <12kkal/min. prat. trukmė daugiau nei 240min.



5.Perėjimo nuo aerobinės prie vis labiau anaerobinės ATF resintezės nuosekliai sunkėjančio krūvio me-tu modelis. Yra išskiriamos 3 fazės. 1faz.-laktatinis slenkstis, dominuojantis metabolizmo tipas – aerobinis, dirbančios raumenų skaidulos – I. Pagrindinis energetinis substratas –riebalai>angliavandeniai; darbo intensyvumas 40% VO2max, 130tv/min. 3 fazė- laktato kaupimosi slenkst. dominuojantis metabolizmo tipas–anaerobinis; dirbančios raumenų skaidulos I, IIa, IIb. Darbo intensyvumas 90 % VO2max. ŠSD -180tv/min. 2 fazė yra pereinanti. Dirba I, IIa raumenų skaidulos, 60-65% VO2max, ŠSD-150-160tv/min. Trys krūvio modeliai: nuosekliai sunkėjantis, trumpas pastovaus intensyvumo, ilgas pastovaus intensyvumo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-06
DalykasSporto špera
KategorijaKita >  Sportas
TipasŠperos
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis70.05 KB
AutoriusAnzelina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word speros fiziologijai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2013-03-03 IP: 78.61.17.51
    Zygimantas sako

    aaaa

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą