Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Sportinis šaudymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sportinis šaudymas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. 1937 metų pasaulinės šaudymo pirmenybės Helsinkyje. Pasaulinės šaudymo pirmenybės Šveicarijoje. Kariuomenės sportinis šaudymas. Laimėjimai šaudymo srityje tarp pasaulio lietuvių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Kulkinis šaudymas Lietuvos sporto istorijoje. Lietuvos pirmenybių šaudymo rungtynės 1936 metais. Treningas be šūvio. Treningas su šūviais. Kursinio darbo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Šaudymo sportas kaip sporto šaka pradėta ugdyti 1923m. Tuomet įžymaus gamtininko ir didelio medžioklės mėgėjo prof. T.Ivanausko iniciatyva Kaune surengtos šaudymo iš mažojo kalibro šautuvų varžybos. 1924m. jau įvyko Kauno, o 1925m. – Lietuvos šaudymo pirmenybės. Netrukus šaudymo sportas išskirtas į dvi šakas – sportinį (kulkinį) šaudymą, labiau susijusį su kariniu parengimui, ir stendinį, artimesnį medžioklei.
Sportiniu (kulkiniu) šaudymu Lietuvoje imta domėtis 1930m. Jo iniciatoriumi buvo pulk. O.Urbonas. Pradžioje šaudyta iš mažojo kalibro pistoletų ir šautuvų. Sportiniu šaudymu užsiiminėjo daugiausia kariškiai. Varžybose privalėjo dalyvauti ir eiliniai, ir kariškiai. Pasižymėję buvo apdovanojami vertingomis dovanomis, ženkliukais (Narbutas,1978).
Sportinis šaudymas masišku tapo po 1932m. , kai įkurta Sportinio šaudymo sąjunga, kurios iniciatorius ir pirmasis pirmininkas buvo O.Urbonas. Sąjungos nariais galėjo būti kariškiai, policininkai ir visi, turėję teisę nešioti ginklą. Kasmet vykdydavo kulkinio šaudymo pirmenybės, Lietuvos - Latvijos kulkinio šaudymo varžybos. Po to, kai 1937m. Lietuvos sportininkai buvo priimti į Tarptautinę šaudymo sąjungą, jie dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Stendinio (tuomet vadinto medžioklinio) šaudymo sportas Lietuvoje pradėtas kultivuoti įžymiojo dainininko K.Petrausko iniciatyva. 1926m. įvyko pirmosios Lietuvos stendinio šaudymo pirmenybės, kurios 1926-1939m. vyko kasmet. 1932-1938m. Lietuvos stendininkai varžydavosi ir su Latvijos bei Estijos šauliais. Ši sporto šaka dėl inventoriaus brangumo nepaplito, ją daugiausia kultivavo medžiotojų draugijos nariai.
Techninės sporto šakos, tame tarpe ir šaudymas, buvo pradėtos ypač intensyviai vystyti 1940m. , pasikeitus politinei santvarkai Lietuvoje. Respublikoje buvo kultivuojama per 30 sporto šakų. Pradžioje populiariausios buvo – sklandymo, parašiutizmo, motociklų, šaudymo, radijo, aviamodelizmo, vėliau – autoralio, motobolo, aukštojo pilotažo, vandens slidžių, povandeninio sporto šakos (Slepucha, 1991).
1937m. ir 1939m. Lietuvos komanda, šaudydama standartiniais pistoletais pasaulio čempionatuose Helsinkyje ir Liucernoje laimėjo sidabro medalius.Tai didelis laimėjimas lietuviams, todėl apie šias olimpiadas pakalbėsime plačiau sekančiose darbo dalyse.
1990m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybę, sporto vadovams iškilo uždavinys, kaip toliau vystyti sportinį sąjūdį naujomis sąlygomis. Įsteigtas Kūno kultūros ir sporto departamentas ėmėsi kurti naują, pasaulinius standartus atitinkantį sporto valdymo modelį. Tačiau pagrindinis tikslas buvo – kuo skubiau grįžti į tarptautinę areną, iš kurios Lietuvos sportas buvo išstumtas 1940m.
Tarptautinė nuomonė Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių sugrįžimui į tarptautinę areną pradžioje buvo nepalanki, nes didelę politinę reikšmę tarptautinėse organizacijose tebeturėjo Tarybų Sąjunga. Visos tarptautinės organizacijos laukė politinio Lietuvos pripažinimo iš TSRS pusės. Pasibaigus TSRS organizuotai Lietuvos ekonominei blokadai ir ypač po 1991 m. sausio mėnesio kruvinų įvykių, kova dėl tarptautinio Lietuvos pripažinimo suaktyvėjo. Lietuvos sportas tarptautinio pripažinimo susilaukė tik po 1991m. rugpjūčio mėnesio Tarybų Sąjungoje žlugusio pučo.
Netikėtai atsivėrusi galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse užklupo Lietuvos sporto vadovus, trenerius ir sportininkus joms rimtai nepasirengusius. Daugelis sportininkų, nesitikėdami dalyvauti olimpiadoje, jau buvo nustoję aktyviai sportuoti. Praėję keleri nepriklausomybės metai Lietuvos sportui buvo permainingi (Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1994m). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-06
DalykasSporto kursinis darbas
KategorijaKita >  Sportas
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai14
Dydis31.57 KB
Autoriuslaima
Viso autoriaus darbų18 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Failo pavadinimasMicrosoft Word sportinis saudymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą