Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Vaikai ir fizinis aktyvumas. Veiksniai sąlygojantys mokinių fizinį aktyvumą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikai ir fizinis aktyvumas. Veiksniai sąlygojantys mokinių fizinį aktyvumą

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Veiksniai sąlygojantys fizinį aktyvumą. Biologiniai veiksniai ir sveikata. Socialiniai veiksniai. Psichologiniai ir pedagoginiai veiksniai. Motyvo ir motyvacijos samprata. Mokymosi motyvacija- vienas fizinį aktyvumą skatinančių komponentų. Žinios, įgūdžiai kaip ugdymo priemonė, įtakojanti teigiamą požiūrį į fiziškai aktyvią elgseną. Išvados.

Ištrauka

Pastaruoju metu vykstantys reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir buitiniai persitvarkymai ne tik vis labiau išlaisvina žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, bet ir gana stipriai apriboja jo raumenų veiklą. Dėl to sutrinka atskirų organizmo sistemų funkcija ( pvz. širdies ir kraujagyslių). Atsirado ir nemažai tik šiam amžiui būdingų ligų, tarp kurių dominuoja lėtinės neinfekcinės ligos. Dalis šių ligų paplito ir toliau progresuoja jaunų žmonių tarpe. To priežastis- nepakankamas fizinis aktyvumas ( Kardelis ir kt., 2001).
Reformuotoje mokykloje būtina sudaryti prielaidas sveikatos prioritetui visų vertybių sistemoje.Sąmoningas moksleivio požiūris į savo ir kitų sveikatą turi būti jo gyvenimo norma. Svarbiausi sveiko žmogaus bruožai turėtų būti jo amžių atitinkantis fizinis bei psichologinis išsivystymas ir pasirengimas, gera funkcinė organizmo būklė ( ypač pakankamas širdies ir kraujagyslių sistemos rezervas) bei atsparumas aplinkos poveikiams (Černiauskienė, M. ir kt. 1994).
Fiziškai aktyvi elgsena, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi ne tik kaip savijautą gerinantys, bet ir kaip sveikatą stiprinantys veiksniai. Tuo tarpu mažas fizinis aktyvumas kartu su kitais sveikatos rizikos veiksniais skatina daugelio tokių lėtinių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, vėžys, atsiradimą.
Mokslininkai tyrę fizinį aktyvumą, pažymi jog fizinė veikla pagerina psichinę savijautą, mažina depresiją ir nerimą, stimuliuoja imuninę sistemą. Tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina bendrą mirtingumą, o ypač mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios lieka pagrindine visų šalių gyventojų mirtingumo priežastimi ( Grinienė, Dudonienė, V. 2003).
Mokykliniame amžiuje pradeda formuotis ir elgesiniai sveikatos rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, neracionali mityba), kurie didina tikimybę susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ateityje.
Fiziškai aktyvi veikla kaip išmokta socialinio elgesio forma padeda sustiprinti ir palaikyti sveikatą. Tai ypač svarbu vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu įgyti įpročiai yra pastoviausi, o vėliau įdėtos pastangos bus mažiau efektyvios.
Apibendrinus galima teigti, jog fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apsprendžiantis gyvenimo kokybę bei sergamumo mažėjimo tendencijas.


Yra atlikta nemažai tyrimų ( Volbekienė, Puišienė 1994; Grinienė, Dudonienė 2003), įrodančių, kad moksleivių amžius ir lytis turi įtakos moksleivių fiziniam aktyvumui. Atlikti tyrimai rodo, kad berniukų fizinis aktyvumas didesnis nei mergaičių ( didžiausi skirtumai stebimi nuo 6- 17 metų amžiaus). Mergaičių ir berniukų fizinis aktyvumas augant mažėja ( mergaičių 2,5 karto daugiau nei berniukų). Tarp amžiaus ir fizinio aktyvumo stebima negatyvi koreliacija.
Labai svarbu, kad moksleiviai skirtų fiziniam aktyvumui pakankamai lako dienos režime. Mažas fizinis aktyvumas veikia vaikų augimą ir jų fizinį išsivystymą, todėl vaikai protiškai ir fiziškai greit pavargsta, atsiranda sveikatos pakitimų.
Sveikata yra žmogaus būklė, kuria išreiškia fizinis aktyvumas, kuriai būdingas pozityvus ir negatyvus poliai. Pozityvųjį polį atspindi žmogaus fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės būsena, t.y. būsena kuriai esant asmuo jaučia gyvenimo džiaugsmą, gali save išreikšti pasirinktoje veikloje, yra atsparus sunkumams, neigiamiems veiksniams. Negatyvųjį polių atspindi žmogaus sergamumas, ankstyva mirtis dėl ligos. Žmogaus sveikatą lemia daugelis veiksnių, į kuriuos kiekvieno žmogaus reakcija yra labai individuali. Šie veiksniai skirstomi į tris grupes. Pirmoji grupė- tai žmogaus nekontroliuojami veiksniai, nepriklausantys nuo jo valios, troškimų ir pastangų, t.y. paveldimumas, lytis ir amžius. Antroji grupė veiksnių- iš dalies kontroliuojami veiksniai t.y. veiksniai, kuriuos žmogus savo elgesiu, gyvensena ir įvairiomis priemonėmis gali šiek tiek koreguoti. Trečioji grupė veiksnių- tai visiškai kontroliuojami t.y. nuo žmogaus išsilavinimo, doros, elgsenos, gyvensenos priklausantys veiksniai, jie yra pagrindiniai sveikatos rizikos veiksniai. Tai rūkymas, nutukimas, mityba, fizinis aktyvumas, stresas, alkoholio, narkotikų vartojimas, požiūriai, saugūs įpročiai, miego kokybė ir kiekybė, sanitarija ( Volbekienė, Puišienė, 1994).
Sveikata priklauso nuo gyvenimo kokybės, socialinių aplinkybių, ekonominių sąlygų. Sveikata rodo gerą žmogaus psichinę ir fizinę būklę, išreiškia teigiamas gyvenimo vertybes. Pastaraisiais metais apie vaikų ir moksleivių sveikatą sukaupta nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo kad vaikų ir moksleivių sveikata yra ne tik prasta, bet ir turi tendenciją katastrofiškai blogėti (Adaškevičienė, 2004). Padaugėjo nervų sistemos, kvėpavimo, virškinimo organų ligomis sergančių vaikų. Vis daugiau vaikų turi skoliozę, plokščiapadystę, regos sutrikimų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-09
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis19.02 KB
Autoriusvalda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasE. Maciulevičienė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word LIETUVOS KUNO KULTUROS AKADEMIJA [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 4 Klasė/kursas
  • E. Maciulevičienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą