Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Stresas ir jo poveikis sportinei veiklai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas ir jo poveikis sportinei veiklai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Streso sąvoka. Streso struktūra. Dvi streso formulės. Stresas ir sporto veikla. Streso požymiai. Psichologiniai tipai. Streso sukeltų sutrikimų simptomai. Streso mechanizmai. Streso įveikimo metodai. Stresas ir Jūs.

Ištrauka

Stresas – yra daugiareikšmė sąvoka. Tarptautinių žodžių žodyne ji apibūdinama kaip įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių). Vadinasi, stresorius – streso būseną sukeliantis veiksnys. Stresas - vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, kognityviniais, fiziologiniais, elgesio pokyčiais, tai tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kuriame atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jaučiamės esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu.
Stresas gali būti:
1. psichologinis
2. fiziologinis
Psichologinis stresas skirstomas į informacinį (kylantį dėl informacijos pertekliaus, kai nesugebama priimti sprendimų reikiamu spartumu) ir emocinį (kylantį, kai yra grėsminga situacija, pavojus, įtampa). Fiziologinis stresas pasireiškia širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais.
Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Seljė. Jo nuomone, stresą įveikti padeda fizinis aktyvumas ir "elgesio kodeksas", t.y. mokėjimas gyventi , savo paskirties uosto suradimas ir orientavimasis į jį. H. Seljė paskirimo uostas – kuo daugiau daryti žmonėms gera, kuo daugiau įsigyti draugų, būti reikalingu kitiems.
Nedideli stresai skatina organizmo gyvybines funkcijas, grūdina, netgi verčia tobulėti, mobilizuoti psichines ir fizines galias, padeda nugalėti sunkumus. Mūsų vidinė harmonija ir pilnatvė priklauso nuo to, kaip mes reaguojame į mus supantį pasaulį. Tačiau stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ir biologinių padarinių. Į ilgesnį streso poveikį kūnas atsako savigynos reakcija. Galima sakyti, kad stresas gali turėti ir teigiamą ir neigiamą poveikį. Konstruktyvus stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą. Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei. Treneris, norėdamas padėti sportininkams susidoroti su distresų padariniais, gali panaudoti tris distresų įveikimo būdus:
1. SAVAIMINIS BŪDAS. Tai užmiršimas. Praeina kiek laiko , ir įspūdžiai, sukėlę didžiulę nervinę įtampą, išgyvenimus, pasidaro ne tokie ryškūs, ne tokie skaudūs. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau jie užsimiršta. Tačiau toks kelias ilgas, skausmingas ir neproduktyvus. Sportininkas gali rimtai susirgti, mesti sportavęs ar, užsitęsus dvasinei krizei, prarasti vietą komandoje ir pan.
2. NATŪRALUS BŪDAS. Šis būdas yra daug reikšmingesnis. Čia yra daugybė variantų, kuriuos treneris turėtų žinoti ir pratinti sportininkus jais pasinaudoti. Tai – kalbos, juoko, vandens, muzikos terapija; meditacija; minčių perkėlimas; tikrųjų nerimo priežasčių išsiaiškinimas.
3. PATOLOGINIS BŪDAS. Tai dideli konfliktai, keršto planų puoselėjimas, piktnaudžiavimas nikotinu, svaigalais, fizinės jėgos panaudojimas ir kt. Be abejonės, šis įtampos mažinimo būdas yra netoleruotinas (nes žmogus darosi priklausomas), todėl ir vadinamas patologiniu.
Skiriamos trys pagrindinės adaptacijos sindromų (streso) fazės:
1. NERIMO fazė. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos: iš pradžių tai "pasyvi" šoko fazė, kurios metu nukrinta kūno temperatūra, sumažėja kraujospūdis ir išsiskiria adrenalinas; toliau būna "aktyvi" fazė, kurioje išsiskiria antinksčių hormonas, padidėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje. Taip pat intensyvėja smegenų veikla, didėja raumenų įtampa.
2. PRIEŠINIMOSI fazė. Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu sumažėja jo atsparumas kitiems stresoriams.
3. IŠSEKIMO fazė. Prisitaikymo mechanizmai nebepajėgia veikti, dėl to, kaip ir nerimo fazėje, gali atsirasti negrįžtamųjų simptomų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-10
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis20.69 KB
AutoriusAleksej
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. habil. dr. G. Varoneckas
Švietimo institucijaVilniaus licėjus
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lilitos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus licėjus / 2 Klasė/kursas
  • prof. habil. dr. G. Varoneckas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą