Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų fizinis išsivystymas bei spiroergometriniai rodikliai nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų fizinis išsivystymas bei spiroergometriniai rodikliai nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Fizinio krūvio poveikis nėščiosios išorinio kvėpavimo sistemos funkcinei būklei. Fizinio krūvio poveikis nėščiosios ir vaisiaus širdies bei kraujagyslių sistemos funkcinei būklei. Fizinio krūvio poveikis nėščiosios kūno masei. Pasiruošimas sveikam nėštumui. Trys nėštumo trimestrai. Nėščiosios mankšta vandenyje ir jos nauda. Nėščiosios mankšta vandenyje pirmame nėštumo trimestre. Nėščiosios mankšta vandenyje antrame nėštumo trimestre. Nėščiosios mankšta vandenyje trečiame nėštumo trimestre. Apšilimo, pagrindinės dalies, atsigavimo pratimai vandenyje. Kvėpavimo pratimai vandenyje. Pratimai viršutinei kūno daliai vandenyje. Pratimai vidurinei kūno daliai vandenyje. Pratimai apatinei kūno daliai vandenyje. Tyrimų metodika ir organizavimas: Tiriamosios; Tyrimo metodika ir organizavimas; Nėščiųjų kūno masės įvertinimas; Nėščiųjų ūgio stovint įvertinimas; Nėščiųjų odos raukšlių storio sumos įvertinimas riebalų kiekiu procentais; Nėščiųjų išorinio kvėpavimo sistemos funkcinės būklės įvertinimas; Nėščiųjų vaisiaus ŠSD po krūvio įvertinimas; Matematinė statistika. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas: Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų absoliutus MDS nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų santykinis MDS nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų maksimalus KT nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų maksimalus KD didėjančio fizinio krūvio metu 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų ŠSD prieš krūvį ir maksimalus ŠSD nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų vaisiaus ŠSD po krūvio 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų riebalų kiekis kūne (%) 26-tą nėštumo savaitę; Nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų kūno masė prieš nėštumą ir 26-tą nėštumo savaitę. Išvados.

Ištrauka

Nėštumo metu dažniausiai mažėja fizinis aktyvumas, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamų padarinių nėščiosios ir vaisiaus organizmui: dėl didelės nėščiosios ir vaisiaus kūno masės, stuburo pokyčių, netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo, nuolatinio nuovargio, gali pasunkėti gimdymas ir atsigavimas po jo. Tarp daugelio veiksnių, turinčių poveikį nėštumo eigai (mitybos, genotipo, nervinės įtampos), pastaraisiais dešimtmečiais nuodugniai tiriamas nėščiosios fizinis aktyvumas. Atlikta daug tyrimų, kuriais nustatyta, kad tinkamai dozuojami aerobiniai krūviai gerina nėščiųjų darbingumą, padeda išvengti antsvorio, raumenų pertempimo, venų varikozės, kojų mėšlungio, cukrinio diabeto, nugaros skausmų, gerina laikyseną, lengvina ir greitina gimdymą ir atsigavimą po jo (Ž.Mačiūnienė, 2002).
Žmogaus aerobinis pajėgumas (AP) jau ilgą laiką yra vertinamas pagal maksimalaus deguonies suvartojimo (MDS) dydį ir pokyčius (Astrand, Rodahl, 1986; Coyle, 1995). Pasak J. Kuprio ir K. Vasiliausko MDS fizinio darbo metu yra aerobinių procesų organizme bendros apimties rodiklis per laiko vienetą. Todėl maksimalų deguonies suvartojimą yra priimta laikyti kaip organizmo aerobinio našumo rodiklį. Šis dydis priklauso nuo daugelio fiziologinių funkcijų: kvėpavimo aparato išsivystymo, plaučių alveolių difuzinių galimybių, plaučių kraujo apytakos talpos, minutinio širdies tūrio, dirbančių raumenų kraujagyslių talpos, kraujo deguonio talpumo, oksihemoglobino disociacijos greičio audinių kraujyje, fermentinio organizmo sistemų aktyvumo, nulemiančio aerobinės oksidacijos greitį ir apimtį dirbančiame raumenyje, dirbančių raumenų kiekio.
MDS priklauso nuo visų organizmo sistemų, aprūpinančių jį deguonimi, reguliacijos ir koordinacijos. Pirmoje eilėje visa tai priklauso nuo kvėpavimo sistemos, kraujo apytakos reguliacijos ir judesių koordinacijos. Maksimalaus krūvio metu šios sistemos dirba, išnaudodamos beveik visas savo galimybes, o tokiomis sąlygomis fiziologinė funkcijų reguliacija ypatingai pasunkėja.
Tai rodo, kad maksimalus deguonies įsisavinimas priklauso nuo įvairių organizmo funkcijų ir jų tarpusavio ryšio, todėl į jį galima žiūrėti kaip į apibendrinantį dydį, charakterizuojantį organizmo galimą bendrą fizinį darbingumą (J.Kuprys ir K. Vasiliauskas, 1976).
Šiuo metu vis daugiau nėščių moterų kaip vieną iš fizinio aktyvumo formų renkasi mankštą vandenyje. Mankštos vandenyje tikslas – pagerinti žmogaus fizinį pajėgumą, reguliuoti kūno svorį, oksiduoti kūno riebalus ir gliukozę aerobiniu būdu ir t.t. (Williford et al., 1988).
Nėščiosioms atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, kvėpavimo sistemos funkcija, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais. Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su vaisiaus kraujo apytaka. (E. Urbonavičienė, 2004)
Individualus nėščiosios kūno masės didėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, kalorijų, medžiagų apykaitos ir fizinio aktyvumo. (Rossner, 1996; Brooks et al., 1996; S.D.Lindišienė, 2000).
Reguliarus aerobinis fizinis krūvis leidžia išvengti antsvorio nėštumo metu. Jei kūno masė padidėja daugiau negu leidžia normos, gali pasireikšti gimdymo toksikozės, komplikacijos, taip pat ilgesnis atsigavimas po gimdymo (Čigriejienė, Sadauskas, 1995; Venckauskas, 1998; Pivarnik, 1998; Eizenberg et al., 1998).




Tikslas: Nustatyti ir palyginti nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų fizinį išsivystymą bei spiroergometrinius rodiklius nuosekliai didėjančio fizinio krūvio metu.


Uždaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų spiroergometrinius rodiklius.
2. Įvertinti ir palyginti nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų aerobinį pajėgumą.
3. Įvertinti ir palyginti nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų kūno masę bei odos raukšlių storį.
4. Įvertinti ir palyginti nevienodo fizinio aktyvumo nėščiųjų vaisiaus SŠD. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-24
DalykasSporto diplominis darbas
KategorijaKita >  Sportas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis72.17 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. Žaneta Mačiūnienė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasRekreacijos ir sporto vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nevienodo fizinio aktyvumo nesciuju fizinis issivystymas bei spiroergometriniai rodikliai nuosekliai didejancio fizinio kruvio metu [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 45 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 4 Klasė/kursas
  • doc. Žaneta Mačiūnienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą