Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Aerobinės ištvermės fiziologiniai pagrindai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aerobinės ištvermės fiziologiniai pagrindai

  
 
 
123456
Aprašymas

Ištvermės lavinimo fiziologijos pagrindai. Fizinio darbo bioenergetikos pagrindai. Aerobinės ištvermės fiziologija. Raumeniniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Vegetaciniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Centriniai nerviniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Fizinio darbo bioenergetikos pagrindai. Ištvermės lavinimo fiziologiniai pagrindai. Moterų sportinės treniruotės fiziologiniai ypatumai.

Ištrauka

Iśtvermę paprastai suprantame kaip organizmo sugebėjimā prieśintis nuovargiui. Kadangi nuovargio lokalizacija ir mechanizmas visada konkretūs, iśtvermę taip pat reikia nagrinėti konkrečiai. Juk vienokia iśtvermė reikalinga sprinteriui, besistengiančiam kiek galima ilgiau iślaikyti maksimalų bėgimo greitį, ir visai kitokia iśtvermė nulemia maratono bėgiko sugebėjimā bėgti kelias valandas palyginus nedideliu greičiu. Sporto fiziologijoje ir biochemijoje sālyginai skiriamos 4 iśtvermės rūśys : anaerobinė alaktatinė, anaerobinė laktatinė, aerobinė, statinė. Toliau panagrinėsime, nuo kokių organizmo savybių , jo veiklos ypatumų priklauso aerobinė iśtvermė.
Aerobinės iśtvermės fiziologija.
Śis pavadinimas yra daugiau biocheminio pobūdžio. Jā galima apibūdinti kaip sugebėjimā kiek galima ilgiau atlikti vidutinio intensyvumo darbā, kurio metu praktiśkai visa organizmui reikalinga energija gaunama aerobiniu būdu. Tokia iśtvermė labai svarbi ilgų ir superilgų nuotolių bėgikams, slidininkams, dviratininkams, ėjikams. Pakankamai aukśtas jos iśsivystymo lygis reikalingas ir sportinių žaidimų bei dvikovų atstovams. Nors organizmas visada dirba kaip vieninga visuma, siekianti organizmui naudingo rezultato (funkcinės sistemos teorija), patogumo dėlei visus aerobinę iśtvermę nulemiančius faktorius galima suskirstyti į raumeninius, vegetacinius ir centrinius nervinius.
Raumeniniai aerobinę iśtvermę nulemiantys faktoriai.
1. Lėtų raumenų skaidulų (RS) procentas dirbančiuose raumenyse.
Geri ilgų nuotolių bėgikai, slidininkai, dviratininkai turi apie 70 % ir daugiau śio tipo skaidulų. Jos pagal savo morfofunkcines savybes geriausiai tinka ilgam neintensyviam darbui. Yra duomenų, gyvūnų lėtiesiems raumenims (pvz. m. soleus) būdingas taip vadinamas "praktinio nevargstamumo fenomenas" (Zamostjan V., 1976) : stimuliuojamos elektriniu būdu (taigi nedalyvaujant jų aktyvinime CNS) jos dirba tol, kol užtenka energijos atsargų organizme. Priminsime, kad didelis śio tipo RS atsparumas nuovargiui susijęs su jų nedideliu skerspjūviu, mažu susitraukimo greičiu ir jėga (visa tai nulemia nedideles energijos sānaudas per laiko vienetā ), gera kapiliarizacija ( jei 3 greitoms neatsparioms nuovargiui RS vidutiniśkai tenka 1 kapiliaras, tai 1 lėtai RS - 3 kapiliarai ), didesniu mitochondrijų, mioglobino kiekiu, aukśtesniu oksidacinių fermentų aktyvumu, geriau iśreikśtu gebėjimu panaudoti energijai gaminti lipidus.
2.Greitų atsparių nuovargiui RS kiekis dirbančiuose raumenyse.
Praktiśkai nėra raumenų, kuriuos sudarytų vien tik lėtos RS. Net ir geriausių stajerių raumenyse yra apie 20-30 % greitų RS. Kaip taisyklė, dauguma jų yra greito atsparaus nuovargiui potipio. Jos reikalingos kaip parama lėtoms RS kompensuojamo nuovargio fazėje palaikant darbo intensyvumā ir tuo padidinant darbo maksimaliā trukmę. Jei lėtų RS procentas raumenyse daugiau determinuotas genetiśkai, tai greitų RS potipių santykis treniruojamas. Kai kurie tyrėjai aptiko, kad śio tipo RS ir motoriniai vienetai gali dirbti su įsijungdami į veiklā pertraukomis.
3. RS adaptacijos ilgalaikiam aerobiniam darbui lygis.
Tiek lėtų, tiek ir greitų RS savybės śiek tiek (daugiau kiekybiniu požiūriu) yra terniruojamos. Aerobinę iśtvermę nulemia tokių RS savybių iśvystymo lygis :
- kapiliarizacijos (kuo daugiau kapiliarų supa skaidulā, tuo daugiau energetinių medžiagų ir deguonies ji gali gauti);
- mitochondrijų kiekis ir iśsidėstymas ( kuo jos stambesnės ir kuo jų daugiau, be to, kuo jos iśsidėstę arčiau skaidulos membranos, tuo daugiau energijos RS gali pasigaminti aerobiniu būdu);
- aerobinės oksidacijos fermentų aktyvumas;
- mioglobino kiekis;
- glikogeno kiekis;
- trigliceridų kiekis;
- riebiųjų rūgśčių panaudojimo efektyvumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-04-22
DalykasSporto konspektas
KategorijaKita >  Sportas
TipasKonspektai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis17.39 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasRekreacijos ir sporto vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aerobines istvermes fiziologiniai pagrindai [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-12-03 IP: 78.61.67.125
    Indrė sako

    reiktų daugiau apie tai suzinoti

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą