Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Sporto fiziologija (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sporto fiziologija (3)

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Nuovargis. Bendras nuovargio mechanizmas. Nuovargio diagnostika. Persitreniravimo fiziologinis mechanizmas. Persitempimas. Atsistatymo periodas ir jo ypatumai. Atstatomosios priemonės ir jų klasifikavimas. Medicininės ir biologinės darbingumą atstatančios priemonės.

Ištrauka

Netgi optimalus darbas, esant pastoviai būklei, negali tęstis labai ilgai, nes organizmo energetiniai ištekliai yra labai riboti. Sumažėjus jų kiekiui darbas nutraukiamas.
Vientisame žmogaus organizme energetiniai ištekliai iki galo neišsenka tik todėl, kad dirbant pamažu atsiranda ypatinga fiziologinė būklė – nuovargis. Nuovargis signalizuoja apie artėjančius žymius fiziologinius pokyčius. Automatiškai mažinamas darbingumas, o tai apsaugo organizmą nuo perdidelių pakitimų. Nuovargis – tai laikinas atskiro audinio, organo ar viso organizmo darbingumo sumažėjimas.
Nuovargis – tai žmogaus fizinės ir psichinės būklės pakitimai, atsirandantys po tam tikrą laiką trukusios veiklos ir laikinai mažinantys jos efektyvumą.
Nuovargis – ne išsekimo išdava, o tik signalas apie išsekimo artėjimą, jo pavojų. Net ir labai nuvargęs žmogus dar turi nemažas energetinių išteklių atsargas. Valios pastangomis, emocijomis ar farmakologinėmis priemonėmis pašalinus nuovargį, tos avarinės atsargos, reikalui esant, gali būti panaudotos.
Tuo atveju darbas vyksta iš paskutinių jėgų. Didelį vaidmenį taip nugalint nuovargį vaidina simpatinė nervų sistema ir jos adaptacinis trofinis poveikis.
Fiziologinio nuovargio prigimtis yra sudėtinga. Visiškai nuvargus sutrinka vegetacinių funkcijų stabilumas ir jų koordinacija, raumenų susitraukimo greitis ir stiprumas, blogėja funkcijų reguliacija, sutrinka sąlyginių refleksų susidarymas ir slopinimas.
Yra keletas nuovargį aiškinančių teorijų.
Periferinė humoralinė teorija nuovargį sieja su energetinių atsargų išsekimu ir metabolitų susikaupimu raumenyse.
Pagal šią teoriją vieni mokslininkai nuovargį aiškina tuo, kad dirbant išsenka energijos atsargos ir pasikeičia ATF ir ADF santykis raumenyse, kiti teigia, kad nuovargio priežastis esanti raumenų užteršimas skilimo produktais.
Intensyviai dirbant raumenyse iš tikrųjų susidaro skilimo produktų, pvz., laktato, kuriam kaupiantis dirbantis raumuo greičiau nuvargsta; be to, naudojamos energijos atsargos (glikogenas). Tačiau nė vienas šių procesų negali būti pagrindas nuovargiui aiškinti. Ši teorija ignoruoja CNS vaidmenį, prasidedant nuovargiui.
Tuo tarpu daugelio mokslininkų – I. Sačenovo, I. Pavlovo, N. Vedenskio (1952), A. Uchtomskio ir kt. – tyrimai parodė, kad darbingumas ir nuovargis labiausiai priklauso nuo CNS veiklos. Bet kokį darbą raumenys gali atlikti tik koordinuojant CNS, į kurią, savo ruožtu, iš įvairių dalyvaujančių toje veikloje organų receptorių visą laiką ateina daug impulsų. Manoma, kad impulsų srautas, einantis iš dirbančių raumenų į CNS, jaudina atitinkamus CNS centrus.
Nervinis centras labai greitai nuvargsta skirtingai nuo nervinės skaidulos, kuri beveik nenuvargsta. Ilgiau ar trumpiau dirginant įcentrinį (aferentinį) nervą, refleksinis reagavimas laipsniškai mažėja, o vėliau visiškai išnyksta. N. Vedenskis, dirgindamas įcentrinį nervą, pastebėjo, kad refleksinis reagavimas silpnėja ir visiškai nutrūksta per 10-40 sekundžių nuo darbo pradžios. Perkeldamas dirginimą į gretimą įcentrinį nervą, jis pastebėjo, kad atsiranda refleksas. Šie stebėjimai rodo, kad nuovargis prasideda centrinėje nervų sistemoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-06-27
DalykasSporto konspektas
KategorijaKita >  Sportas
TipasKonspektai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis39.32 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sporto fiziologija (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą