Fizinis ugdymas (2)

Įvadas. Studentų fizinio ugdymo formos aukštojoje mokykloje. Studentų pareigos. Fizinis rengimas. Specifiniai principai. Raumenų jėgos didinimo poveikis studentų sveikatai. Pagrindinės fizinių ypatybių ugdymo metodikos. Jėgos ugdymo metodika. Koordinacijos ugdymo metodika. Išvados.

Aukštojoje mokykloje kūno kultūros, sporto ir sveikatingumo darbą planuoja ir dirba sporto klubas - pirminis kūno kultūros ko¬lektyvas. Praktinę ir metodinę pagalbą jam teikia kūno kultūros ka¬tedra (Genevičius, 1991).
Aukštosios mokyklos sporto klubas turi savo pavadinimą, ženklą, emblemą, sportinės aprangos spalvą ir antspaudą. Sporto klubo pareigos:
• organizuoti studentams, dėstytojams ir darbuotojams kūno kultūros ir sporto priemones aukštojoje mokykloje: sparta¬kiadas, sporto šventes, estafetes, turistinius žygius, sporto šakų sekcijas;
• organizuoti sportinį darbą studentų bendrabučiuose;
• laiduoti aukštosios mokyklos rinktinių komandų ir pavienių sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą varžybose;
• skleisti kūno kultūrą ir sportą.
Sporto klubo narys gali būti kiekvienas studentas, dėstytojas, darbuotojas, taip pat jų šeimų nariai, kurie reguliariai sportuoja ar aktyviai dalyvauja organizuodami kūno kultūros darbą šioje mokykloje.
Sporto klubas turi teisę:
• apdovanoti garbės raštu ir asmeninėmis dovanomis sporto klubo aktyvą už visuomeninį darbą, sportininkus — už gerus sportinius rezultatus;
• organizuoti vasaros ir žiemos sveikatingumo stovyklas;
• prieš atsakingas varžybas aukštosios mokyklos komandoms organizuoti mokomąsias treniruočių stovyklas;
• organizuoti įvairias varžybas (Genevičius, 1991).
Taigi studentai turi galimybių tobulėti sportuodami kokioje nori sporto šakoje, dalyvauti sporto ir sveikatingumo stovyklose, varžybose, jei tik turi tam poreikį, išugdytą bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Paprasčiausios varžybos— tai renginiai pagal "Sportas vi¬siemis" programą. Dalyvauti varžybose galima tik leidus gydytojui ir pasiekus atitinkamą sportinio techninio pasirengimo lygį. Ypatingas dėmesys skiriamas merginoms. Lietuvos moterų sporto programoje numatyta siekti tokių tiks¬lu (Kulvaitienė, 1995):
• padrąsinti studentes ko aktyviau įsitraukti į fizinį akty¬vumą;
• supažindinti visuomenę su priežastimis, trukdančiomis kokybiškai ir kiekybiškai dalyvauti sporte;
• puoselėti sporto aktyvumo ir savęs įvertinimo ryšį;
• padėti suvokti teigiamas sportinės veiklos vertybes. Sportas taip pat padeda studentėms išsiugdyti gebėjimą sėk¬mingai grumtis su komplikuota ir pilna konkurencijos visuomene su kuria susiduria subrendęs žmogus. Studijos patvirtina, kad gy¬venimo taisyklių strategijos ir taktikos išmokstama sporto aikštelė¬se, stadionuose ir kitose sporto vietose. Dalyvavimas sporto veikloje vykstant socializacijos procesui, padeda puikiai įsilieti, integruotis į visuomenę (Kalvaitienė, 1995).
Kūno kultūra - bendrosios kultūros dalis. Kūno kultūros es¬mės sampratą ir tikslus tiksliausiai nusako šis apibrėžimas:
"Kūno kultūra - svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kul¬tūros dalis - žmogaus įgimto kūno branda, tobulumas ir galių lygis, atitinkantis asmenybės raidos nuostatas, dvasinius poreikius, kultūros normas. Ji atsiranda kūno socializacijos ir kultūrinimo vyksme. (...) Atveria galimybę patirti išlavinto stipraus ir sveiko or¬ganizmo, kūno, jo judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria asmens saviraiškos prielaidas. Tai fizinės ir dvasinės raidos vyksmas ir re¬zultatas" (Sporto terminų žodynas, 2002).
" ...Kūno kultūra negali būti aiškinama kaip kūno judesių technika, kaip didelių laimėjimų rezultatas. I kūno kultūrą reikia žiūrėti kaip į įprasmintą veiklą, suteikiančią turinį visuminei žmo¬gaus egzistencijai" (Hogenova, 2002). ...