Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Bėgimo raida Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bėgimo raida Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Lengvoji atletika (bėgimas). Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.). Lengvosios atletikos kaip sporto sąjūdžio pradžia. Bėgimo raida nepriklausomoje Lietuvoje. Bėgimo vystymasis sovietinėmis ir nacių okupacijos sąlygomis. Lengvoji atletika 1952–1990 m., sportinių rezultatų kilimas. Lietuvos bėgimo raida po nepriklausomybės atgavimo (1990 m.). Išvados.

Ištrauka

Lengvoji atletika, vadinama sporto karaline, yra integrali sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių pratimų jungtis.. Viena iš populiariausių lengvosios atletikos šakų yra bėgimas. Bėgimas – natūralus, greitas, žmogaus judėjimo erdvėje būdas. Tai visais laikais vienas iš svarbiausių fizinių pratimų, kuris sudaro lengvosios atletikos pagrindą. Jis yra daugelio lengvosios atletikos pratimų svarbiausia dalis. Be to, jo elementai pritaikyti daugelyje kitų sporto šakų, ypač žaidimuose ( krepšinyje, futbole, regbyje, žaidžiant rankinį ir kt.). Tai puiki priemonė žmogaus organizmui visapusiškai vystyti ir sveikatai gerinti. Bėgant aktyviai dirba visi raumenys ir vidaus organai. Pagrindinė bėgimo ypatybė – platus jo intensyvumo diapazonas vietos ir higieninių sąlygų atžvilgiu. Bėgimas padeda ugdyti pagrindines fizines ypatybes, teigiamai veikia širdies, kvėpavimo, kitų organų veiklą. Vadovaujantis lengvosios atletikos pratimų klasifikacija, skiriamos keturios bėgimo rūšys: be kliūčių, su kliūtimis, estafetinis ir natūraliomis sąlygomis (bėgimas vietovėje).
Ši sporto šaka Lietuvoje atsirado gan anksti. Pirmieji mūsų sportininkai bėgimą naudojo vietoj mankštos ar apšilimo. Vėliau imtos rengti pirmosios varžybos. Pradžioje didesnių rezultatų mūsų šalies bėgikai nerodė, tačiau gerėjant sporto bazėms ir tobulėjant darbo metodikai rezultatai ėmė sparčiai kilti, o jau 6 – ame dešimtmetyje mūsų lengvaatlečiai konkuravo su geriausiais pasaulio bėgikais kaip su lygiais sau varžovais.
Darbo tikslas – apžvelgti lengvosios atletikos – bėgimo raidą Lietuvoje
Pagrindiniai šio darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti geriausius Lietuvos bėgikus ( vyrus );
2. Išnagrinėti bėgimo raidos etapus Lietuvoje;
3. Išanalizuoti Lietuvos bėgikų ( vyrų ) sportinių rezultatų kilimą.

1.1. Lengvosios atletikos kaip sporto sąjūdžio pradžia

1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919m. Liepos 13 d. "Lietuvos" dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią sporto šventę. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos šventės dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomenės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Ypač reikėtų pabrėžti S. Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti jis mokė įvairių lengvosios atletikos judesių. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200m bėgimo ir 4x100, 10x100m estafečių bėgimo). Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai. 60m greičiausiai nubėgo S. Garbačiauskas(9,0) 400m – L. Pikas (1.10,0).
Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto organizacijos ir pirmieji klubai. 1920 09 15 V. Bagdonavičiaus, V. Dineikos, S. Garbačiausko, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: "Sveikame kūne – sveika siela". LFLS organizacijai priklauso ir periodinis sporto spaudos pradininkės vardas, nes pirmutinė pradėjo leisti sporto laikraštį "Lietuvos sportas".
1921 m. Ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Kai tik iš užsienio buvo gauta specialus lengvosios atletikos inventoriaus siunta, LFLS iškėlė mintį surengti lengvosios atletikos pirmenybes. Jos įvyko 1921 m. 07 30-31d. Kaune, Vytauto kalne. Nuo to laiko Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės buvo rengiamos kasmet iki 1941m., išskyrus 1925 m., kai čempionatas dėl organizacinių nesklandumų neįvyko. Prie pirmenybių rengimo prisidėjo J. Eretas, E. Fersteris, S. Garbačiauskas. Varžybose dalyvavo 39 Kauno sporto klubo, Šaulių sąjungos, žydų sporto sąjungos "Makabi" ir Karo mokyklos sportininkai, bei keletas užsieniečių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-10
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis21.18 KB
AutoriusTmx
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJ. Kuliešius
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Begimo raida Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • J. Kuliešius
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą