Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybės tyrimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybės tyrimas

  
 
 
12345
Aprašymas

Tema: judesių valdymas. Santrauka. Tyrimo tikslas – palyginti paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybę po ekscentrinio-koncentrinio krūvio testą atliekant dešine ranka. Buvo tirti: du sportuojantys studentai. Testo atlikimo tikslas- kuo galima greičiau paspausti klavišą užsidegus lemputei arba pasigirdus garso signalui. Įvadas. Tyrimo metodika. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados.

Ištrauka

Tyrimo tikslas – palyginti paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybę po ekscentrinio-koncentrinio krūvio testą atliekant dešine ranka. Buvo tirti: du sportuojantys studentai: Ričardas Reimaris (sprintas), kurio amžius 21 metai ir Marius Riauka (irklavimas) 20metų (amžiaus vidurkis 20,5m); ūgis 176 ir 187cm (ūgio vidurkis 181,5cm); svoris 80 ir 89kg (svorio vidurkis 84,5kg)
Tiriant buvo registruota: reakcijos laikas į šviesos ir garso dirgiklį dešine ranka, prieš krūvį ir po jo (VID, MAX ir MIN reakcijos laikas,ms)
Testo atlikimo tikslas- kuo galima greičiau paspausti klavišą užsidegus lemputei arba pasigirdus garso signalui. Rezultatai parodė, kad Ričardo Reimario ir Mariaus Riaukos rezultatai prieš krūvį ir po jo, statistiškai skyrėsi: vidutinis reakcijos laikas 202 ir 184ms (p<0,05); maksimalus reakcijos nesiskiria: 330ms (p>0,05); minimalus reakcijos laikas skirtingas: 163 ir 23ms (p<0,05)
Po krūvio Mariaus Riaukos vidutinis reakcijos laikas buvo – 183ms. Kito tiriamojo, Ričardo Reimario, vidutinis reakcijos laikas pablogėjo, nes reakcijos laikas buvo – 204ms, o prieš krūvį - 184ms. Tiriamųjų maksimalus reakcijos laikas po krūvio taip pat buvo skirtingas: Ričardo Reimario – 449ms, o Mariaus Riaukos – 265ms. Minimalus reakcijos laikas 68 ir 142ms.

ĮVADAS

Psichomotorinę reakciją sudaro receptoriaus padirginimas, impulsų perdavimas įcentriniais nervais į centrinės nervų sistemos sensorinę zoną, iš čia – į motorinę zoną, o iš šios – išcentriniais nervais į raumenis bei raumenyse vykstantis impulsu priėmimas, o taip pat biocheminės reakcijos raumenyje jo susitraukimo pradžioje. Daugiausia laiko sugaištama pereinant sujaudinimui iš juntamųjų centrų į motorinius. Psichomotorinės reakcijos trumpėjimas yra susijęs su nervinių ląstelių dirglumu ir funkcinio paslankumo padidėjimu. Gali būti padirginami įvairūs receptoriai, todėl gali skirtis psichomotorinės reakcijos laikas. Sporto praktikoje dažniausiai veikiama po regos ir klausos receptorių padirginimo. Į klausos dirgiklius reaguoja greičiau negu į šviesos. Fiziniais pratimais galima pagerinti sportininkų psichomotorinės reakcijos laiką, tačiau pažanga nebūna labai didelė, nes daug lemia genotipinės adaptacijos raida. Psichomotorinė reakcija priklauso ir nuo nuovargio. Gerai pailsėjus ji gali būti greitesnė, o pavargus – lėtesnė. Nemažą reikšmę turi ir emocinė būsena.
Psichomotorinė reakcija yra sudėtingas sąlyginis motorinis refleksas, kuriam turi įtakos didžiųjų pusrutulių funkcinės būklės pakitimas. Todėl iš psichomotorinės reakcijos laiko galima šiek tiek spręsti apie centrinės nervų sistemos funkcinę būklę.
Psichomotorinė reakcija – nervų sistemos funkcinės būklės ir raumenų susitraukimo greičio išraiškos rodiklis( Stonkus, 2002). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-02-11
DalykasSporto laboratorinis darbas
KategorijaKita >  Sportas
TipasLaboratoriniai darbai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis21.31 KB
Autoriusdolli
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasBrazaitis
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto biomedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Reakcijos i sviesos ir garso dirgikli priklausomybes tyrimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą