Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Sportininkų patiriami sužalojimai ir jų prevencija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sportininkų patiriami sužalojimai ir jų prevencija

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Dažniausiai pasitaikančios sportininkų traumos. Traumų profilaktikos priemonės. Sporto traumų ir kitų sužalojimų prevencija dokumentuose.

Ištrauka

Šiais laikais daugeliui sportininkų ir paprastų žmonių sportinė veikla yra kasdieninis dalykas, tačiau sporto džiaugsmą gali gerokai sumažinti patirta trauma. Dauguma traumų būna nedidelės (maži sumušimai, nubrozdinimai, raumenų patempimai, sąnario raiščių patempimai). Tokios traumos lengvai išgydomos tinkamai suteikus pirmąją pagalbą, poilsį ir reabilitacijos priemones. Sportas stiprina raumenis, raiščius, kaulus: gerėja sąnarių paslankumas, didėja judesių amplitudė bei tikslumas. Tačiau sportuojantis asmuo neišvengiamai rizikuoja susižeisti raumenis, raiščius, sausgysles, sąnarius. Traumuojama dažniausiai silpniausia vieta struktūroje: raumenyse - vieta, kurioje raumuo jungiasi su sausgysle, sausgyslėse - vieta, kur ji jungiasi su kaulu, raiščiai - susijungimuose su sąnariais. Netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi. Reguliariai darant pratimus, kurių poveikis yra traumuojantis, po kelerių metų gali išryškėti mikrotraumų pasekmės. Tinkamos profilaktikos priemonės gali sumažinti lengvas traumas ir užkirsti kelią sunkesniems sužalojimams. Bendras programas dėl traumų prevencijos rengia Europos Bendrijų komisija, Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Referate bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios sporto traumos ir rizikos veiksniai, apžvelgtos kai kurios traumų ir sužalojimų prevencijos programos.

1. Dažniausiai pasitaikančios sportininkų traumos
Sporto traumomis laikomi sužalojimai, įvykę sportuojant. Yra dvi sporto traumų rūšys: organizuoto sporto (kai susižalojama užsiėmimų metu vadovaujant treneriams, mokytojams) ir neorganizuoto sporto (kai susižalojama savarankiško sporto metu, niekam nevadovaujant).
Sportinės traumos yra dvejopos:
Ūmios.
Lėtinės.
Ūmi trauma – vienkartinė audinių perkrova dėl netaisyklingos biomechaninės padėties arba kontakto. Įvyksta staiga pratybų arba varžybų metu. Tai raumenų, raiščių, sausgyslių, raiščių patempimai, įtrūkimai, nutraukimai, sąnarių išnirimai, kaulų lūžiai, žaizdos ir kt.
Lėtinė trauma – ilgalaikė, pasikartojanti audinių perkrova, įvykstanti dėl to, kad fizinis krūvis neatitinka sportininko fizinio pajėgumo, dėl netinkamų arba netaisyklingai biomechaniškai atliekamų fizinių pratimų, neigiamo aplinkos poveikio, nuovargio. Pasireiškia uždegimais, patinimais, skausmais, liguista savijauta, negeriausiu judesio atlikimu ir prastesne sportine forma.
Mokslininkų duomenimis, 80 proc. visų traumų tenka kojoms. O iš kojų traumų daugiau kaip 50 proc. Sudaro kelio sąnario traumos. Rankų dažniausiai pažeidžiamas riešas, mažiau petys. Didesnė traumų tikimybė yra per pratybas. Vaikų sportinės traumos dažniausiai būna dėl kontakto.
Sportinių sužalojimų rizikos veiksniai:
Genetiniai – įgimti silpnesni organizmo gebėjimai, kurie greitai pasireiškia, trukdo tobulėti. Tęsiant intensyvią veiklą atsiranda sveikatos negalavimai. Įgimtas ar įgytas audinio atsparumo sumažėjimas, polinkis spazmuoti.
Nevykusi atranka sportuoti pasirinktoje sporto šakoje.
Kai fizinis krūvis neatitinka fizinio pajėgumo, organizmo adaptacijos dėsnių.
Netinkamas treniruotės planavimas.
Netinkami treniruotės pratimai.
Nepakankamas apšilimas.
Bloga technika.
Netinkama aplinka: prasta grindų danga, oro sąlygos, apšvietimas irk t.
Prastos kokybės arba netinkama sportinė įranga arba priemonės, apranga.
Taisyklių nesilaikymas, nedrausmingumas, nereguliarus pratybų lankymas.
Nelaimingi atsitikimai (gaudant kamuolį, pirštų traumos rankinio žaidėjams ir t.t).
Nuovargis, pervargimas, persitempimas, persitreniravimas (dėl nuovargio galimos čiurnos traumos, pėdos raiščių patempimas).
Savo jėgų pervertinimas.
Sportavimas turint sveikatos sutrikimų (lėtinių infekcijų židinių, sergant infekcine liga, karščiuojant), nevisiškai išgydytos traumos.
Vartojami medikamentai.
Žalingi įpročiai.
Netinkami maisto papildai.
Nepakankama medicinos kontrolė, savikontrolė, gydymas, reabilitacija.
Žinių trūkumas (trenerio, mokytojo, sportininko).
Psichologinės problemos.
Neadekvatyvi motyvacija.
Sportuojant yra labai svarbūs šie dalykai:
medicininė priežiūra,
sportininko požiūris,
saugi aplinka, sporto reikmenys,
fizinis parengtumas.
Rizika nukentėti nuo sporto turi būti mažesnė už riziką susilaukti sveikatos sutrikimų dėl nepakankamo judėjimo.[1]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-13
DalykasSporto namų darbas
KategorijaKita >  Sportas
TipasNamų darbai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis15.71 KB
AutoriusRuta
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasBirutė Strukčinskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSveikatos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word sportininku suzalojimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Birutė Strukčinskienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą