Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Fizinis aktyvumas (9)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Fizinis aktyvumas (9)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Studentų ir moksleivių sveika gyvensena. Fizinio aktyvumo veiksniai. Biologiniai veiksniai. Psichologiniai veiksniai. Socialiniai veiksniai. Išvados.

Ištrauka

Fizinis aktyvumas - viena iš socialinių elgesio formų, lemiančių asmenybės fizinį ugdymą. Fizinis aktyvumas - visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Judesiai reikalingi ne tik praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti.
Mokslo visuomenėje pripažinta, kad vieni iš svarbiausių tyrimų turėtų būti fizinio aktyvumo ir sveikatos sąveikos tyrimai. Fizinis ir psichinis aktyvumas biologiškai yra labai svarbus, jis grūdina organizmą, didina jo atsparumą žalingiems poveikiams ir stresui.
Fizinis aktyvumas garantuoja normalų organizmo funkcionavimą. Raumenys, aktyvioji judėjimo grandis, sudaro daugiau kaip trečdalį kūno masės, nuo jų veiklos priklauso ir visų kitų organizmo sistemų būklė ir pajėgumas. Fizinis aktyvumas ne tik padeda stiprinti sveikatą, bet yra ir grožio kūrimo ir išlaikymo priemonė. Grakšti laikysena, atletiška išvaizda yra reikšminga žmogaus estetinė charakteristika. Fizinė veikla, užimtumas padeda atsisakyti žalingų įpročių ir yra sveikatai naudingų teigiamų emocijų šaltinis. Taigi, turime stengtis būti sveikais ir padėti kitiems, norintiems tapti sveikais.

Aukštųjų mokyklų studentų fizinė būklė nepatenkinama, jų fizinis pajėgumas ir funkcinės galimybės per studijų laikotarpį kinta ir į studijų pabaigą mažėja. Studentų fizinis aktyvumas laisvalaikiu mažas, o aukštesniuose kursuose jis visai sumažėja, studentų gyvensena fiziškai pasyvi .
Fizinis aktyvumas padeda jaunimui normaliai fiziškai vystytis, visapusiškai lavintis. Tikslingi judesiai, mankšta, sportas veikia ne kurį nors vieną organą ar atskirą sistemą, bet visą organizmą, įskaitant ir smegenis. Sistemingai besimankštinantys rečiau serga, pasiekia geresnių mokslo rezultatų yra stipresni, pajėgesni.
Atlikti tyrimai nustatė, kad vyrai yra fiziškai aktyvesni: kad mankštinasi kasdien arba keletą kartų per savaitę ne mažiau kaip 30 min. teigė 80% studentų ir 51,8% studenčių. Nustatyta, kad studentai vaikinai papildoma fizine veikla užsiima dažniau negu merginos.
Studentai mėgsta įvairias fizinio aktyvumo formas, bet dažniausiai jie mankštinasi savarankiškai. Studentų teigimu, jiems būti fiziškai aktyviems trukdo: per dideli mokymosi krūviai, brangios sporto paslaugos, dėmesys kitoms laisvalaikio formoms.
Specialistai, besirūpinantys fiziniu ugdymu ir sveikatingumu, norėtų matyti fiziškai aktyvesnį jaunimą, bet žmogaus elgsenai įtakos turi labai daug veiksnių, tarp jų ir pasaulėžiūra, kurios pagrindu formuojasi motyvai, nukreipiantys asmenį veiklai. Yra nuomonių, kad nereikia akcentuoti jaunimo požiūrio, nes jis neturi įtakos fiziniam aktyvumui.
A. Muliarčikas savo tyrimais nustatė, kad studentų fizinis aktyvumas skatina norą išlaikyti gerą sportinę formą, fizinę ir psichinę pusiausvyrą, stiprinti sveikatą bei patirti fizinį ir emocinį malonumą.
Švietimo institucijoms šiuo metu reikia spręsti svarbų uždavinį – parengti ateities pedagogus, ugdyti asmenybę, gebančią veikti ir dirbti, kurti kintančioje visuomenėje. Tai būtina ugdyti kultūringą ir sveiką asmenybę, gebančią mokyti, lavinti ir auklėti ateities pilietį. Žinoma, kad profesinis specialisto rengimas daug priklauso nuo jo fizinio parengtumo, ir bendros sveikatos būklės.
Vienas iš svarbiausių organizmo biologinių poreikių – judėjimas. Aktyvi judamoji veikla – kūno kultūra ir sportas – visų pripažintos, padedančios užkirsti kelią daugeliui paplitusių susirgimų, kurie dabar ypač būdingi jaunimui.
Sistemingos kūno kultūros pratybos fizine veikla aktyvina funkcinę organų ir sistemų veiklą, skatina jų vystymąsi, teigiamai veikia morfologinius organizmo pokyčius.
Pastaruoju metu atlikti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimai rodo, kad kūno kultūros valandų mažinimas neigiamai veikia akademinio jaunimo fizinę bei funkcinę organizmo būklę, sveikatą.
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 valandos. Šios normos laikosi tik 9 – 16 procentų vaikų.
Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos, kurioje dalyvavo 24 Europos šalys, duomenimis, tarp 11 – 15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc.Tiriant atsitiktinai parinktus 20 – 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, jog apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla.Technologinis progresas sudaro sąlygas mus atleisti nuo bet kokio fizinio darbo. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui vietos nebelieka. Dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu civilizacijos ligų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-22
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis21.37 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Kaviackas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word referatas is kuno k [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • A. Kaviackas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą