Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Plaukimas ir aš
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Plaukimas ir aš

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Trumpa plaukimo istorija. Lietuvos rekordų raida (1934–1940). Vyrai. Lietuvos rekordų raida (1934–1940). Moterys. Plaukimas ir aš: vandens svarba, plaukimo stiliai. Apibendrinimas.

Ištrauka

Vanduo, bespalvis, beskonis skystis, yra gyvybės ir visos gamtos pagrindas. Vanduo užima apie 60% viso Žemės paviršiaus ploto. Dauguma gyvūnų ir augalų gyvena vandenyje. Visų jų didelę dalį sudaro vanduo, kuris papildomas įvairiomis maisto medžiagomis. Be vandens, kaip ir be oro, negalėtų gyventi ir vystytis joks organizmas.
Plaukimas – viena tinkamiausių sprto šakų žmonių nuovargiui mažinti, nerviniam stresui pašalinti, sveikatai stiprinti. Specialių judesių vandenyje dėka šalinami judamojo aparato sutrikimai, įgyjamas atsparumas ligoms. Vandens procedūros grūdina jaunimą ir pagyvenusius žmones. Plaukimo poveikis žmogaus organizmui yra specifinis. Tai susiję su plaukiančiojo būsena vandenyje, kai nejaučiama žemės traukos jėga, o vandens slėgis tolygiai pasiskirsto po visą kūną. Tokiomis neįparastomis sąlygomis atliekami plaukimo judesiai reikalauja specialių įgūdžių ir gana didelių pastangų. Šilumos apykaita 25 kartus greitesnė nei sausumoje, o ir judesiai atliekami beveik 800 kartų tankesnėje aplinkoje negu ore. Tai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Dėl didelio vandens tankumo judėjimas jame ribotas. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios judesiai sausumoje atliekami greičiau ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis negu vandenyje.
Taigi, šiame darbe iš pradžių apžvelgsiu labai trumpai plaukimo istoriją, o po to norėčiau pateikti savo nuomonę apie plaukimo poveikį mano organizmui, savijautai ir nuotaikai.

Trumpa plaukimo istorija
Pirmosios plaukimo varžybos, organizuotos jachtklubo, įvyko 1924 m. Kaune, Nemune, tekančiame vandenyje. Lietuvoje tuo metu nebuvo nei vieno plaukimo baseino, o Klaipėdoje buvę vandens sporto įrenginiai tenkino tik vietos sportininkus. Uostamiesčio plaukikai nepriklausė Lietuvos sporto organizacijoms ir nebendravo su Kauno jachtklubu. 1925 – 1930 m. Nemune įvyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti jokių rekordų.
1931 m. ties Raudondvariu Nevėžyje, kurio vandens tėkmė labai nedidelė, surengtas Lietuvos čempionatas, tačiau jo rezultatai taip pat negalėjo pretenduoti į rekordus.
1934 m. Kaune, Nemuno pusiasalyje, įrengtas atviras 50 m ilgio plaukimo baseinas. Tais pačiais metais Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. Nuo tada uostamiesčio plaukikai aktyviai dalyvavo Lietuvos sportiniame gyvenime, įvyko keli tarpmiestiniai Kauno – Klaipėdos susitikimai. Plaukimo rungtys buvo įtrauktos ir į Lietuvos tautinės olimpiados programą. 1940 m. Lietuvos plaukikų rinktinė debiutavo tarpvalstybinėse varžybose su Latvijos ir Estijos komandomis.
To meto plaukimo varžybose buvo ir šuolių į vandenį bei vandensvydžio programa. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-26
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.55 KB
Autoriusvilhelmina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasIlona Zuozienė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Plaukimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • Ilona Zuozienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą