Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Orientacinio sporto įtaka vaikui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Orientacinio sporto įtaka vaikui

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Orientacinio sporto istorija Lietuvoje 1960 – 2001. Orientavimosi sporto treniruotės su vaikais. Orientavimosi sporto treniruotės nuoseklumas. Orientavimosi pradmenys. Testų dienas. Treniruočių laikotarpio organizavimo pavyzdys. Praktinės pratybos. Žaidimai miške. Krypties nustatymas ir išlaikymas. Įvairūs krypties nustatymo ir išlaikymo pratimai. Išvados.

Ištrauka

Orientavimosi sportas (OS) – tai sporto šaka, kur varžybų dalyvis, naudodamasis žemėlapiu bei kompasu, stengiasi per trumpiausią laiką įveikti trasą su vietovėje esančiais kontroliniais punktais (KP). (Stonkus S., 2002)
Išskirtinai OS negu kitos sporto šakos reikalauja didesnį dėmesį skirti sportininko savarankiškam pasiruošimui. OS ugdosi savarankiškumas, ryžtingumas, savireguliacija, užsispyrimą siekiant tikslo, ugdo gebėjimą valdyti save produktyviai ir tiksliai mąstyti esant dideliems fiziniams krūviams. Pasak S. F. Zubovičiaus "vaikai, kurie užsiiminėja OS reguliariai, pastebimi geri rezultatai, tai geresnis gebėjimas suvokti aplinką, gera nuotaika. Vaikai tampa drausmingesni bei labiau susikaupę, žvalūs, darbingi". (Mertinas J., Kireilis S., 1993).
Sudominti vaiką ir jį išlaikyti sporte yra trenerio kantrybės, takto, vaizduotės gebėjimas. Vaikai domisi viskuo, kas įdomu, nemonotoniška, todėl kiekviena treniruotė turi būti ypatinga, savita, reikšminga. Tai nereiškia, kad kiekvieną treniruotę vaikas išmoktų kažką naujo , o seną pamirštų. Jis turi tobulėti ir kaip žmogus ir kaip sportininkas. Ypač OS. Vaikas turi jausti, kad juo rūpinasi bei tai, kad jis jaustųsi saugus. Reikia kad kiekvienas pajustu malonumą ir matytų savo laimėjimus. Reikia labai girti vaiko norą, stengimąsi labiau negu pasiektus rezultatus, skatinti pasitikėjimą savo jėgomis ir draugiškumą. OS svarbu pabrėžti vaikams, kad klaidos – ne tragedija, o kelias į tobulėjimą. NUO 8-9 m. vaikai žaisdami susipažįsta su žemėlapiu, 10-12 m. vaikai bando imtis orientavimosi technikos įsisavinimo. Patyrę treneriai mano, kad geriau daug ilgiau daryti paprastus pratimus, negu anksti pradėti sudėtingus. (Bartkevičienė,A., 2002).
Manau, vaikas turi siekti savo tikslo, kurį treneris padeda įgyvendinti. Svarbu mokant vaiką pabrėžti , esant nesėkmei, kad blogas yra ne jis, o tik jo veiksmas, laikysena ar kt. Treneriui nereikėtu labai persistengti ir OS technikos už vaiką atlikti viską – taip atimtumėt iš vaiko galimybę kauptis patirties, daryti savo sprendimus. Tie žingsneliai, kurie suaugusiam yra maži, vaikui – dideli. Jei jis sugeba susikaupti, padaryti kažkokią užduotį, įveikti nežinomybės baimę, tai ateityje išmoks įveikti ir daug sudėtingesnes situacijas. Vaikas turi nebijoti išbandyti naujoves, bet tam jį reikia paruošti. Tikimybė, kad pasiseks yra, kai vaikas tiki savo jėgomis daugiau, nei tada, kai iš anksto buria sau nesėkmę galvodamas, jog negali kažko padaryti. Trenerio ar mokytojo uždavinys ir yra išaiškinti, kad gyvenime nėra klaidų – tik pamokos. Teigiamas savęs vertinimas – tai greičiau nustatymas ieškoti išeities iš nepalankios situacijos ir pasitelkus savo ryžtą bei patirtį, stengtis ją įveikti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-11
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis25.14 KB
AutoriusMonika
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Orientac_referatas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą