Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Lengvoji atletika 1918-1940
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lengvoji atletika 1918-1940

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Pratarmė. Įvadas. Lengvosios atletikos, kaip sporto sąjūdžio, pradžia. 1919. 1920. Pirmieji, bet tvirti žingsniai. 1921. 1922. 1923. 1925. 1926. Į Amsterdamo olimpines žaidynes. 1927. 1928. 1929. Lietuvos sporto suvalstybinimo keliu. 1930. 1931. 1932. 1933. Debiutas pirmajame Europos čempionate. 1934. 1935. 1936. 1937. Tautinės olimpiados metai. 1938. 1939. 1940. Išvada.

Ištrauka

Tik istorijos patikrintomis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Lietuvos lengvaatlečių istorinis kraitis svarbus visai lietuvių tautai.
Su nuostaba peržiūriu jau amžinybės nubėgudių dienų įvykius ir dar kartą akis akin susidūrėme su tų įvykių dalyviais – treneriais, mokslininkais, orgalizatoriais, sportininkais, dar kartą akivaizdžiai pamatėme, kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Jie vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių lietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą. Lengvaatlečių pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, kitose reikšmingose tarptautinėse varžybose vis primindavo pasauliui apie Lietuvą, garsino jos vardą įvairiose šalyse.
Taigi akmenis lengvosios atletikos laimėjimų aukuro pjedestalui nesė dešimtys, šimtai žmonių, o kai kurių pavardės liko nežinomos arba mažai žinomos. Bet taip Lietuvos lengvojoje atletikoje telkėsi entuziastinga ir veikli jaunystė.
Lietuvos lengvoji atletika turi išsaugoti savo garbingas tradicijas, padedančias ugdyti jaunuomenę, stiprinti sveikatą, siekti džiaugsmo bei laimės ir plėtoti tarptautinius ryšius su visu pasauliu.


Aš, tvirtai tikiu, kad mano referatas sudomins visus, kam brangi Lietuvos lengvosios atletikos istorija, ISTORIJA, kuria galima tikėti, gėrėtis ir branginti...

Pirmasis Pasaulinis karas padarė didelę žalą lietuvos ekonomikai, visuomeniniam gyvenimui, kultūrai. Lietuvos Taryba, 1918-02-16 paskelbusi Nepriklausomybės Aktą, padėjo nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūkimo pagrindus. 1921 m. demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuva paskelbta demokratine respublika.
Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė tik pirmuosius žingsnius. Totalitarinėse valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje ir kt. šalyse) sportas buvo smarkiai militarizuotas ir ideologizuotas, tarnavo politikai.
Lietuva buvo agrarinė šalis. Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimyninių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labia primityvų kūno kultūros supratimą. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra turčių pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas. J. Narbutas (1978, p. 9) rašo:
"Nerpiklausomybės kovų laikotarpyje ir jam pasibaigus, vyresnioji karta visas savo jėgas buvo sukaupusi atkurtos valstybės atstatymui. Dalis jų buvo net įsitikinusi, kad sportas, tai toks, mūsų neskaitlingai tautai ir vos atsikūrusiai valstybei yra per didelė prabanga. Lietuva esanti zemės ūkio kraštas ir jos jaunimas pakankamai "prisisportuoja" prie dalgio, plūgo ir grėblio... Bet čia buvo darbas, o ne sportas, darbas, kurį turėjo dirbti Lietuvos jaunimas, buvo jų pragyvenimo šaltinis, besitęsiantis nuo gilios senovės."
Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto orgalizacijos ir pirmieji sporto klubai. 1920-09-15 V. Bagdonavičius, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: "Sveikame kūne – sveika siela". Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai. LFLS organizacijoje išaugo daug gabių sportininkų. Tarp savo narių turėjo mūsų tautos didvyrį Steponą Darių, kuris buvo aktyvus ne tik sporto aikštelėse, bet parodė ir nepaprastų organizacinių gabumų bei sumanumo ir tuometiniame Lietuvos sportiniame gyvenime dažnai ėjo atsakingas pareigas.

1.1. LENGVOSIOS ATLETIKOS, KAIP SPORTO SĄJŪDŽIO, PRADŽIA
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. "Lietuvos" dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią "sporto šventė". S. Garbačiausko, kaip buvusio tos "sporto šventės" dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje. S. Garbačiauskas prisimena šį įvykį straipsnyje "Mūsų lengvoji atletika" ("Karys", Nr. 6, vasario 7-14, 1923). Jis teigia: "Bandymai buvo panašus šiek tiek į rungtynes. Rungtynių nariai buvo silpni. Visi dalyviai pirmą sykį rungtyniavo ir pirmą sykį juos matė. Rungtynes sekė nemaža žmonių minia ir domėjosi pirmu šiuo įvykiu Lirtuvoje." ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-15
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis30.89 KB
Autoriusrolandas
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lengvoji atletika 1918-1941 m. [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą