Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Maisto papildai ir ergogeninės medžiagos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Maisto papildai ir ergogeninės medžiagos

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Maisto papildai ir ergogeninės medžiagos. Moksliškai pagrįsta tiesa ir mitai. Dažniausiai sportininkų naudojami maisto papildai: antioksidantai, amino rūgštys, glutaminas, glicerolis, karnitinas, koenzimas Q, inozinas, ženšenio preparatai, jų vartojimo indikacijos bei pavojus. Įvadas. Maisto papildai. Maisto papildų grupės. Antioksidantai. Amino rūgštys. Glutaminas. Glicerolis. Karnitinas. Kas yra L-karnitinas? Kaip L-karnitinas veikia? Koenzimas Q. Inozinas. Ženšenio preparatai. Išvados.

Ištrauka

Mūsų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: paveldimumo, amžiaus, fizinio aktyvumo, įpročio rūkyti, socialinės aplinkos bei kitų gyvenimo būdo aspektų,. Tačiau vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra žmogaus mityba. Dar 480 m. p.m.e. Hipokratas tvirtino, kad gera sveikata reikalauja pirminės žmogaus konstitucijos žinių (šiandien – tai suprantame kaip genetiką) ir jėgų, esančių įvairiame maiste, kuris gaunamas žmogaus meistriškumo dėka (šiandien – tai žmogaus apdoroti maisto produktai). Pasak Hipokrato, jei yra bet koks nors mitybos ar fizinių pratimų nepakankamumas, nukrypimas nuo normos, tai gali sąlygoti organizmo susirgimą.
Šiandien nei mokslininkai, nei visuomenė taip pat neabejoja mitybos įtaka sveikatai. Diskutuojama dėl šios įtakos pobūdžio ir dydžio. JAV mokslininkai praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įrodė, kad nesveika gyvensena ir netaisyklinga mityba nulemia beveik 50 procentų mirčių. Tinkama mityba gali padėti kovoti su plintančiu nutukimu bei maisto sukeltomis ligomis. Nustatytas ryšys tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių. Tai nėra neišvengiami dalykai, bet mityba turi įtakos gyvenimo kokybei. Deja, šiandien Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, ji palanki lėtinėms netinkamos mitybos sukeltoms ligoms plisti.
Respublikinio mitybos centro tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja vitaminų, mineralinių medžiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir maistinių skaidulų turinčių vaisių bei daržovių – tik apie 315g per parą. PSO ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų suvartoti ne mažiau kaip 400g per parą.
Kompensuoti šių medžiagų stygių galima vartojant maisto papildus, turinčius įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Šiandien maisto papildų pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo visiems puikiai žinomų vitaminų ar mineralų preparatų iki daugiakomponenčių produktų, turinčių įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų.


MAISTO PAPILDAI
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas įprastam maisto racionui papildyti, kurio sudėtyje yra maistinių medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį.
Maisto papildai į rinką tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, piliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
Maisto papildai tinka specialiai mitybai, jei jų sudėtis ir vitaminų, mineralų ar kitų maistinių medžiagų kiekis atitinka ypatingos mitybos poreikius, atsirandančius dėl tam tikros žmogaus fizinės ar fiziologinės būklės. Atskiros maistinės medžiagos ar jų derinio, esančio maisto papilde, tinkamumas specialiai mitybos paskirčiai turi būti pagrįstas mokslo duomenimis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. V-772 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 17:2003 "Maisto papildai" (Žin., 2004, Nr. 7-158). Šia higienos norma įgyvendinama 2002m. birželio 10d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo. Maisto papildai priklauso SAM Respublikinio mitybos centro kompetencijai. 2005m. kovo mėn. 23d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. gruodžio 24d. įsakymo Nr. V-772 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 "Maisto papildai" patvirtinimo" pakeitimo" maisto papildus reglamentuojanti higienos norma šiek tiek pakoreguota, joje aiškiai suformuluotas maisto papildo apibrėžimas ir konkrečiai nurodyta, kokių medžiagų gali būti maisto papildo sudėtyje.
Maisto papildo sudėtyje gali būti vitaminų (A, B1, B2, B6, B12, C, D, E, K, nikotino rūgšties, pantoteno rūgšties, folio rūgšties, biotino), mineralų (kalcio, magnio, geležies, vario, jodo, cinko, mangano, natrio, kalio, seleno, chromo, molibdeno, fluorido, chlorido, fosforo), bioflavonoidų, baltymų, aminorūgščių, riebalų, riebalų rūgščių, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių koncentratų, taurino, kreatino, karnitino, inozitolio.
Šių medžiagų gali būti vienų arba jų deriniai. Produktai, kurių sudėtyje yra kitų biologiškai veiklių medžiagų, maisto papildams nepriskiriami.
Taigi, maisto papildas tik papildo mūsų mitybą medžiagomis, kurių reikalingo kiekio negavome su maistu. Taip galima pastiprinti organizmą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-16
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis20.76 KB
Autoriusanyzen
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Maisto papildai ir ergogenines medziagos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 6 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą