Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Olimpinės žaidynės (4)
   
   
   
-3
naudingas 0 / nenaudingas -3

Olimpinės žaidynės (4)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Olimpinių žaidynių istorija. Heraklis – Olimpiadų pradininkas. Žaidynių reikšmė senovės graikų gyvenime. Žaidynės buvo laikomos tokiu svarbiu bei reguliariu įvykiu, jog graikai pagal jas net skaičiuodavo laiką. Moterų teisės Olimpiadoje. Senovės atletų laimėjimai. Pagarba nugalėtojams. Olimpijos šurmulys. Garbinga duoklė olimpinėms žaidynėms. Olimpinių žaidynių atkūrimas. Olimpinės žaidynės šiandien. Vasaros olimpinės žaidynės vyko.

Ištrauka

Žymiausia visoje Graikijoje buvo Dzeuso garbei rengiama šventė. Senovės Graikijos gyventojai mėgo įvairias varžybas ir žaidimus. Rungdavosi ne tik stipriausieji ar vikriausieji – poetai, filosofai, rašytojai, oratoriai taip pat "grumdavosi", aiškindavosi, kuris protingesnis ar talentingesnis. Olimpijos mieste tokios varžybos tapdavo nacionaline švente. 776 m. pr. Kr. įvykusios žaidynės į istoriją įėjo kaip pirmosios, mat nuo tada pradėta skaičiuoti nugalėtojus. Vėliau jos buvo rengiamos kas ketverius metus. Olimpiniai žaidimai vykdavo vasaros metu ir trukdavo penkias dienas. Per šventę būdavo nutraukiami visi karai ir ginčai tarp polių. Pirmosiose oficialiose olimpinėse žaidynėse vyko tik vienerios varžybos, tačiau vėliau programa išsiplėtė. Olimpiados suklestėjo VI – V a. pr. Kr., kada buvo varžomasi net 18 rungčių. Olimpinėse žaidynėse pagrindinės rungtys buvo bėgimas, bėgimas su ginklais, karinės imtynės ir kovos. Per šventę vykdavo mugės, poetai deklamuodavo savo eiles, oratoriai sakydavo iškilmingas kalbas. Beje, išliko ir menų konkursas. Garsieji filosofai: Sokratas, Platonas – buvę olimpiečiai. Žaidynių nugalėtojai buvo garbinami beveik kaip dievai. Jie buvo apdovanojami alyvmedžio vainiku, jam būdavo pastatoma statula. Pergalė teikdavo pasididžiavimą nugalėtojo gimtajam miestui bei giminėms, todėl jis būdavo dosniai apdovanojamas. Grįžusiam į gimtąjį miestą žaidynių nugalėtojui miesto sienoje iškirsdavo skylę (kad nereikėtų vargintis ir ieškoti vartų...), o paskui ją tuoj pat užtaisydavo – kad pergalė nepabėgtų iš miesto.
Populiariausios sporto šakos buvo bėgimas, penkiakovė ir vežimų, kinkytų dviem ar keturiais žirgais, varžybos. Moterys olimpinėse žaidynėse nedalyvaudavo. Joms buvo uždrausta net pasirodyti šventės dienomis prie Olimpijos. Mat prietaringi vyrai tikėję, kad jos galinčios užkerėti atletus. Kas ketverius metus buvo rengiama speciali šventė moterims – Heraja. Jos metu vyko mergaičių bėgimo varžybos. Senosios olimpinės žaidynės, kaip pagoniška šventė, buvo uždrausta 394 m., o vėl pradėtos rengti tik 1896 m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-23
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis1005.76 KB
AutoriusArvis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaPanevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Projektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija / 2 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą