Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Ekstremalus sportas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekstremalus sportas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Olimpinis sportas Lietuvoje. Kūno kultūros pradmenys Lietuvoje. Snieglenčių atsiradimo istorija. Kada atsirado riedučiai. Riedlenčių istorija.

Ištrauka

Lietuva oirmą kartą pasaulio olimpinėse vasaros žaidynėse dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Iš pradžių buvo numatyta pasiųsti net 33 sportininkų rinktinę, tačiau vėliau apsiribota 18 žmonių (15 sportininkų ir 3 vadovai). Lietuvai atstovavo 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Oficialiu Lietuvos olimpinės akademijos ambasadorius Prancūzijoje, poetas Oskaras Milašius.
1928m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuvai atstovavo keturių sporto šakų - bokso, dviračių, sunkiosios ir lengvosios atletikos 12 olimpiečių. Geriausią rezultatą parodė iš Šiaulių kilęs pussunkio svorio boksininkas Juozas Vinča. Savo svorio kategorijoje jis pateko į ketvirtfinalį ir užėmė 5-7 vietas.
1928m. lietuvių atstovas čiuožėjas Kęstutis Bulota pirmą kartą dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt-Morice. 500,1500 ir 5000 m čiuožimo varžybose buvo 30-tas pajėgiausių pasaulio čiuožėjų tarpe.
1932m. Losandželo olimpinėse vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai neįstengė dalyvauti dėl ekonominių sunkumų, tačiau žaidynių meninės komisijos nariu buvo pakviestas gydytojas, žinomas sportoorganizatorius ir tarptautinės sporto medicinos organizacijos steigėjas Antanas Jurgelionis. Jis apdovanotas specialiu šių žaidynių komiteto diplomu.

1936 m. dalyvauti Berlyno olimpiadoje Lietuva iš to meto fašistinės Vokietijos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto dėl konflikto Klaipėdos krašte, kvietimo negavo.

Vėl lietuviai vasaros olimpinėse žaidynėse pasirodė po II pasaulinio karo, 1952m., dalyvaudami Helsinkyje tuometinės Tarybų Sąjungos rintinės sudėtyje. SSSR sydėtyje trys atstovai dalyvavo visose vasaros olimpiadose iki 1988m.
1992m. Lietuva vėl kaip atskira valstybė dalyvavo Barsenos olimpiadoje, 1996m. Atlantoje, 1992m. žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje, 1994m. - Lilehameryje ir 1998m. - Nagane.



KŪNO KULTŪROS PRADMENYS LIETUVOJE

Vikrumas, budrumas, jėga, greitis, kantrybė ir ištvermė buvo ypač reikalingi jau gentinėje santvarkoje, kai vyko arši kova už būvį tarp žmonių ir gamtos bei tarp atskirų genčių.
Iš kartos į kartą senovės baltai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą.
Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžiu vyresniųjų veiksmų stebėjimu, jų pakartojimu ir pamėgdžiojimu.
Ir pirmykštėje bendruomenėje, ir vėliau, fiziniai pratimai, žaidimai ir šokiai žmogui tarnavo taip pat ir kaip priemonė atsipalaiduoti, parodyti savo sugebėjimus, jėgą. Pačiose primityviausiose lietuvių žaidimus lydinčiose dainose dar nėra prasmingų žodžių ir ryškesnės minties. Vyrauja ritmo jėga.
Vėliau, vystantis gamybiniams santykiams, senovės lietuvių bočiai pradėjo suvokti jį supančių reiškinių harmoniją. Jie pastebėjo, kad stumbro ir lokio ar kito stambaus žvėries privalumas - jo raumenų jėga. Elnią, stirną nuo pavojų "gelbsti" gera klausa, vilką - ištvermė, kiškį - greitos kojos ir pan. Taip suvoktas mankštos reikalingumas. Žaidimai ir fiziniai pratimai tampa fizinio lavinimo priemonėmis.
Lietuvių tautoje dar iki šiol išlikę daug žaidimų, vaizduojančių pasislėpusio žvėries ieškojimą ir žmogaus kovą su juo. Štai žaidimas "Medžiotojas". Čia imituojama įvairių žvėrelių medžioklė. Mišką čia atstoja poromis sustoję žaidėjai, kurie yra tartum savotiška kliūtis bėgančiam žvėreliui ar jį besivejančiam. Fizinis pratimas "Vilko šovimas" lyg ir vaizduoja ant judančios šakos sėdintį medžiotoją ir besitaikantį ietimi nudobti vilką. Žaidėjas rankoje laiko lazdelę, kuria pusiausvyrai palaikyti remiasi į žemę. Pratimą atliekantis žaidėjas privalo lazdele numušti skarelę ar kepurę. Panašiai atliekami ir fiziniai pratimai "Lokio uodegos traukimas", "Šeško gaudymas", "Stirnų medžioklė", "Meškos šovimas" ar humoristiniai žaidimai-pokštai "Tetervino mušimas", "Kurapkų gaudymas". Pastarajame vaizduojami į kilpas patekę paukščiai. Žaidėjai, nežinantys šio pokšto, iš tikrųjų patenka į spąstus ir norom nenorom turi būti kilpose tiek, kiek patiks medžiotojams.
1846 m. L. Jucevičius knnygoje "Litwa" aprašo kelis žaidimus, kur gyvenimo tikrovė vaizduojama simboliškai. Pavyzdžiui, žaidime "Kirvis". Vyrai, susiėmę rankomis, sukasi ratu ir dainuoja ritmišką dainą. Viduryje rato stovinti mergina rankoje laiko kirvelį, kurį, vos baigus dainuoti, išmeta aukštyn, o vyrai šoka jį gaudyti. Kas pagauna kirvelį, turi teisę su mergina pašokti. Po to į ratą eina kita mergina. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-05
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.25 KB
Autoriusbeatrisa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasI. Saikauskienė
Švietimo institucijaKauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekstremalus sportas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija / 2 Klasė/kursas
  • I. Saikauskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą