Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Sportas>Greitumo, augimo ir fizinio aktyvumo sąveika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Greitumo, augimo ir fizinio aktyvumo sąveika

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Psichomotorinės reakcijos greitis. Susitraukimo greitis. Atsipalaidavimo greitis. Judesių dažnis. Išvados.

Ištrauka

Neįmanoma sprinte pasiekti aukštų rezultatų, jei tam nėra atitinkamų genetinių prielaidų. Tačiau, manau, jog greitumą ugdyti galima. Tad aš, turėdama tikslą, kuris yra- išsiaiškinti, kaip ugdyti vaiko greitumą, analizuojant ir atsižvelgiant į genotipo, fizinio aktyvumo bei augimo sąveiką referate iškėliau problemą- išsiaiškinti kokius krūvius taikyti vaikams, kad treniruočių krūviai neprislopintų greitų raumeninių skaidulų funkcijos.
Uždaviniai:
• išsiaiškinti kas yra greitumas
• kaip pasireiškia ši ypatybė
• ar greitumas ugdytina fizinė ypatybė?





















Greitumas- žmogaus fiziologinė ypatybė, sugebėjimas greitai atlikti atskirų kūno dalių judesį ar jų kompleksą, greitai pernešti visą kūno masę iš vienos vietos į kitą, išvystyti didelį kūno masės judėjimo greitį per trumpą laiką. Pasak J. Skernevičiaus (1997) greitumas yra kompleksinė ypatybė, kuri pasireiškia 3 formomis:
1. Psichomotorinės reakcijos greitis;
2. Raumens, jų grupės susitraukimo geitis, arba atskiro judesio greitis
3. Judesio dažnis.
Tarp šių formų nėra glaudaus koreliacinio ryšio. Jos visos reikalingos ir kompleksiškai pasireiškia bėgant trumpus nuotolius.
Fiziniais pratimais galima pagerinti psichomotorinės reakcijos greitį, tačiau progresas nebūna labai didelis. Tai daug lemia genotipinės adaptacijos raida.
A. C. Аруин (1974) bei Н. В. Зимкин (1984) teigia, kad psichomotorinės reakcijos greitis didėja iki 20 m amžiaus. Nesportuojant ir nedirbant intensyvaus darbo psichomotorinės reakcijos greitis pradeda mažėti greičiau.
1. Judesių dažnumas vystosi netolygiai, 7 – 9 ir 11 – 13metais. 14 – 16 metų vaikai per tą patį laiką gali atlikti beveik tiek pat judesių kaip ir suaugusieji. Jeigu didelis judesių dažnumas vienos raumenų grupės, tai jis būna didelis ir kitų raumenų grupių. Fiziniai pratimai daro vienodą poveikį rankų ir kojų judesių dažniui. Darbingumui mažėjant, mažėja ir dažnis.
2. Raumens susitraukimo greitį galima padidinti didinant nervinių impulsų dažnumą ir motorinių vienetų įtrauktų į veiklą skaičių. Reikšmingą vidinė raumens koordinacja, t.y., kad motoriniai vienetai į veiklą būtų įtraukti laiku.
Greitumas priklauso nuo raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo, greitumo bei judesių darnumo.
Susitraukimo greitis priklauso nuo: sunkiųjų miozino grandžių greitosios informacijos kiekio, lengvųjų miozino grandžių greitosios informacijos izoformos (LC3), kalcio jonų išmetimo iš sarkoplazminio retikulumo kiekio bei greičio, raumens ilgio, CNS pajėgumo impulsuoti dideliu dažniu impulsus bei biocheminų raumens sausgyslių savybių (kuo daugiau jungiamojo audinio raumenyse, tuo mažesnis raumens susitraukimo greitis).
Atsipalaidavimo greitį labai veikia ATF kiekis šalia miozino ir aktino ( kuo mažiau ATF, tuo raumuo lėčiau atsipalaiduoja) kalcio siurblio pajėgumo (susiurbia iš mioplazmos kalcio jonus), bei baltymo parvalbumino kieko. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-02-21
DalykasSporto referatas
KategorijaKita >  Sportas
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis11.69 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasA. Skarbalius
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasRekreacijos ir sporto vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word greitumo ugdymas augant organizmui.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • A. Skarbalius
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą